Kai vaikai ir suaugę darnoje

Antrą šv. Velykų dieną prie stalo sūnus po karštos lazanjos pageidavo švarios lėkštės salotoms. Pasiūlėme ją pačiam išsiplauti. Prinešėme kėdę, pastovėjome šalia, šiek tiek pagelbėjome. Švari lėkštė puspenktų metų berniuko pastangomis gulėjo ant stalo ir laukė salotų. Valgant sūnus ramiu žvilgsniu ramiu balsu padovanojo dovaną:
-Mama, jei tu būtum maža, aš tau pritraukčiau kėdę, atsukčiau vandenį, kad tu galėtum išsiplauti lėkštę.

Ačiū.
Visuomet žinojau, kad verta daryti paslaugas vaikams. Jiems tai gali būti labai svarbi pamoka. Ir nebūtinai ta, apie kurią mes žinome.

Kūrėjau, suteik pakantumo išlaukti kitų dovanų.
Kūrėjau, suteik stiprybės nepamesti prasmingo kelio dėl patogaus takelio.

Ramunė

Mamos pasaulis

Kol dar nebuvau mama, 

Darydavau ir valgydavau karštą maistą. 

Mano rūbai nebuvo dėmėti. 

Telefonu kalbėdavau ramiai. 

Kol dar nebuvau mama, 

Miegodavau tiek, kiek norėdavau. 

Ir niekada nesijaudindavau dėl to, kad vėlai ėjau gulti. 

Šukuodavausi ir valydavausi dantis kasdien. 

Kol dar nebuvau mama, 

Tvarkydavau namus kasdien. 

Ir niekada nesuklupdavau ant žaislų ir nepamiršdavau lopšinės žodžių. 

Kol dar nebuvau mama, 

Net nesusimąstydavau, ar kambarinės gėlės nenuodingos. 

Ir niekada negalvodavau apie skiepus. 

Kol dar nebuvau mama, 

Niekas nebuvo manęs 

Apkakojęs, 

Apvėmęs, 

Apkramtęs, 

Apsisiojęs, 

Apžnaibęs savo mažais pirščiukais. 

Kol dar nebuvau mama, 

Pilnai atsakiau už savo protą, 

Savo mintis, 

Ir savo kūną. 

Miegodavau visą naktį. 

Kol dar nebuvau mama, 

Niekada neverkiau matydama ašaras. 

Niekada nesikraustydavau iš proto iš laimės 

Vien dėl paprasčiausios šypsenos. 

Niekada nesėdėdavau naktį 

Žiūrėdama į miegantį vaiką. 

Kol dar nebuvau mama, 

Niekada nelaikydavau rankose miegančio vaiko, 

Nes gaila padėti. 

Niekada mano širdid nesubyrėdavo į tūkstančius dalelių, 

Kad kažkam negalėjau palengvinti skausmo. 

Neikada nemaniau, kad kažkas toks mažas 

Gali pakeisti mano gyvenimą taip stipriai. 

Aš nežinojau, kad galėjau kažką taip stipriai mylėti. 

Ir nežinojau, kad man patiks būti mama. 

Kol dar nebuvau mama, 

Nežinojau ką reiškia jausti, 

Tarsi širdis būtų išlipusi iš kūno. 

Ir nežinojau, koks ypatingas jausmas yra 

Pamaitinti alkaną kūdikį. 

Nežinojau, kad vaiką ir mamą sieja tiek daug. 

Ir nežinojau, kad kažkas toks mažas 

Galėtų paversti mane tokia svarbia. 

Kol dar nebuvau mama, 

Aš niekada neatsikeldavau kas 10 minučių 

Tiesiog įsitikinti, kad viskas...tvarkoje. 

Ir niekada nejutau tos šilumos, 

Džiaugsmo, 

Meilės, 

Stebuklo, 

Pasitenkinimo būti mama. 

Aš nežinojau, kad galiu jausti tiek daug, kol dar nebuvau mama...

( gaila,bet nežinau kas yra autorius)

AČIŪ, MIELA AITVARŲ GIEDRE :)