Ačiū organizatoriams ir visiems dalyvavusiems už šventę visų mūsų Širdims.
Man šiandien liūdna. Ramiai liūdna.
Lai mano ramybė padeda išrašyti manąsias įžvalgas.
Neatkartosiu savo pranešimo. Bet mielai prisiminsiu tą Meilę, Tikėjimą, Viltį, Gerumą, kurio buvo tiek daug. Jo yra tiek daug. Ačiū mums visiems.
Skaitykime "Mažąjį princą", kad vidinis vaikas mumyse prabustų.
Skaitykime savo vaikus, kad leistumėm gyventi jų vaikams jų pačių viduje.
Žiūrėkime vaikui į akis.
Pažinkime jo pasaulį.
Seminarų metu dažnai stebiu Mokytojus, kuriems laimingiau, pilnavertiškiau gyventi trukdo "asmenybės susitrejinimas" arba "susidvejinimas". Diagnozė sudėtinga. Vaistas - vienintelis.
VIENGUBAS STANDARTAS.
Vaikas = suaugęs. O suaugęs dar turi daugiau atsakomybės. Mes - turtingi.
Kaip taikliai Rasuolė Petrauskienė kalbėjo apie kaukes, kurias užsideda suaugęs Žmogus.
Ir man Mokytojai sako:
-Kaip Žmogus aš sutinku, kad Lietuvos Mokyklai reikia humanistinės pedagogikos ir humanisto Mokytojo. Bet kaip Mokytoja Jums sakau - sistema ne ta.
Mano galvoje užgimė šūkis -
MOKYTOJAU, GRĄŽINK Į SAVE ŽMOGŲ!
Mylimas, gerbiamas Mokytojau, patikėk, prašau, kad tik vykdant savo Paskirtį, Tau daug pavyks. Bet Paskirties vykdymas realus tik tuomet, kai profesija yra tik papildomų žinių bagažas. O pati esmė - mylintis, tikintis, gerbiantis, atkaklus, pakantus........... Žmogus.
Todėl dar kartą kveičiu:
MOKYTOJAU, GRĄŽINK Į SAVE ŽMOGŲ!
Dėl visų mūsų vaikų.
Tikiu, kad Tau nelengva eiti tokiu doros keliu.
Dovanoju Tau visų mūsų stiprias mintis.
Gerbiama ir mylima Irena, lai tos mintys būna ne tik motyvacijos varikliais mūsų Mokytojams.
Lai jie būna stiprybės lašeliais mums visiems.
Įsimylėjau visų mūsų vaikų ateitį - visų kartu ir kiekvieno atskirai. Kas, jei ne aš, būsiu su jais?
Bandau, ieškau, save pažįstu, su kitu pažindinuosi ir atrandu save bei kitą.
Kaip žodis - taip palinkėjimas (rašytojas Jeronimas Laucius),
kaip mintis - taip patikėjimas (mama Ramunė Želionienė).
Galiu kurti save.
Žirniai krenta ir į sieną, ir į dirvą. Tad juos vis tiek reikia berti. (rašytojas Jeronimas Laucius)
Prasideda ir nesibaigia sėjos metas. (lituanistė Vilija Žalienė)
Dažnai girdžiu, kad suaugęs - lyg išauklėtas, išbaigtas kaip asmenybė. Tačiau tik tuomet, kai esu atvira naujos patirties atėjimui į Širdį, turiu galios.
Patvirtinkime savo kelio prasmingumą bendrystėje su kitais.
Kas yra manyje, yra ir Tavyje.
Kas yra Tavyje, yra ir manyje.
Sūnus kartą pažiūrėjo į Žemės planetą per kompiuterį ir tarė:
-Čia mano Žemė, kurioje aš visada gyvenu.
Kas, jei ne aš, rūpinsiuosi ta Žeme ir kursiu joje džiaugsmą?
Atidžiai klausausi ir išgirstu Širdies balsą. Savo ir kito.
Ko mokau, tuo esu.
Kaip mokau, to išmokau.
Turiu tikslą - kurti mokyklą.
Kas, jei ne aš?
Rizikos ir drąsos patirti naujus dalykus linkiu.
Nėra tos problemos, kurioje nesislepia dovana mums. (rašytojas Richard Bach)
Ieškau atsakymų į sudėtingus klausimus. Sprendžiu problemas su tikėjimu, kad galiu spręsti. Nesiekiu greito rezultato.
Pagrindinės džiaugsmo būsenos - įkvėpime ir kūryboje. (Marina Korinevskaja)
Почему ангелы умеют летать?
Потому что они легко себя принимают? (Marina Korinevskaja)
Tikiu, kad manyje gyvena stebuklas.
Tikiu, kad manyje šviečia saulės spindulėlis.
Tikiu, kad ir kiti tai turi.
Mokausi pamatyti vaiką - lyg gėlyną. Jame sėklos, daigeliai, pumpurėliai. Viskam savas laikas žydėti. Myliu tai vaikuose. Iš jų skirtybių mokausi.
Pastebėkite vaike jo Tikėjimą savimi, kitais, Pasauliu.
Kai vaikas tiki, aš turiu tik vieną galimybę - Tikėti.
Darau viską, ką galiu daryti. Stengiuosi nepaskęsti ketinimų jūroje. Mėgaujuosi ketinimų įgyvendinimu. Kantriai dirbu.
Kaip kalbu, taip galvoju.
Kaip galvoju, taip gyvenu.
Paukštis danguj,
Dievas Širdy.
Sparnus juk turi -
Skristi gali. (Tautvydas Šimkus)
O dabar visi kartu:
Paukštis danguj,
Dievas Širdy.
Sparnus juk turi -
Skristi gali.
Ramunė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą