2017-09-13

Knyga jau parduodama



Su džiugesiu sakau:

knygų klube dar galite suspėti užsisakyti mano naują knygą "neTOBULOS MAMOS UŽRAŠAI" su dedikacija ir autografu :)

Pardavėjai sako, kad užsakymai ateina vienas po kito, tad suskubkite :)
Sau ir draugėms.
Nes pristatymas gi bus nemokamas :)

Artimiausias susitikimas su manimi nutiks Kaune, rugsėjo 24 dieną, Žalgirio arenoje, mugėje ESU MAMA. Ir ten galėsite įsigyti knygą. Gal net dedikacijai bus laiko :)

 Labai lauksiu skaitytojų laiškų :)

Mykiu, Ramunė




2017-09-08

Nuotoliniai kursai moterims

Sveikos, mielosios.

Kviečiu prisijungti prie moterų, kurios jau kaifuoja nuo pamokų ir nuo savęs atradimo.

Startuokite jau dabar ir MOTERS KELIAS jus pripildys meile, vidine ramybe, atskleis gražiausias jūsų puses.

Šiuo metu yra labai daug mokymų moterims, kurie orientuojasi į išorines "kelrodes žvaigždes": vyrus, visuomenės lūkesčius, primestą seksualumą ir dar ką nors, kas nėra susiję su konkrečia unikalia moterimi. Yra mokymų, kurie tau žada žaibišką rezultatą. Netikėk jais. Tu gali investuoti į žaibišką malonumą. Tačiau vidiniai pokyčiai nevyksta greitai. Vidiniai pokyčiai - tai ne kankinimasis. Tai tiesiog kelias.

Aš kviečiu susitikti su savimi. Siūlau 10 pamokų. Darysi jas tada, kada galėsi. Rekomenduoju vieną pamoką per savaitę. Tačiau tu gali turėti ir savo ritmą. Tai bus ir video, ir audio įrašai, tekstai ir, žinoma, namų darbai. Tai bene svarbiausia dalis. Turėk tušinuką ir gražią knygelę užrašams.

Skirk laiko sau, nes tu to verta.


Kodėl neskelbiama kaina?
Kuriu savo santykį su pinigais. Jie man svarbūs. Bet nesvarbiausi. Vienos pamokos kaina - 28 eurai. Vasaros nuolaida ir jūsų troškimas kuria kitą kainą. Pvz. viena moteris turi daug vaikučių, todėl šiandien negali sau leisti tiek, kiek reikia. Ji startuoja jau dabar, tačiau trūkstamą dalį sumokės vėliau. Kodėl? Nes vasarą moterims lengviau atgauti save. Nes aš myliu moteris. Nes ta moteris labai nori. O aš tikiu.
Psichologo, kurį galėčiau rekomenduoti bet kam, valanda kainuoja 50 eurų. Kelionė, laikas dar didina kainą. Todėl už 10 pasikalbėjimų su manimi nereikės mokėti 500 eurų.

Kodėl nuotoliniai kursai?
Nes laikas lekia greitai. Ne visos gali sau leisti važinėti į Kauną. Ir nereikia. Aš ateisiu pas jus. Kada? Kada jūs skirsite laiko sau. Mes bendrausime susirašinėjimo būdu. Jums nereikia mano ausies. Galite pasipasakoti bet kam. Aš noriu jūsų istorijų, kad aš galėčiau jus palydėti meilės keliu. Todėl susirašinėjimo, video, skaitymo - labai užteks.

Ar galima nusipirkti vieną pamoką?
Ne. Parduodamas visas pamokų paketas. Jos gaunamos po vieną. Rekomenduoju vieną pamoką per savaitę. Galima - per dvi. Tačiau įmanomas ir individualus tempas. 10 pamokų - kaip visas mylėjimasis. Negaliu leisti, kad iš nežinojimo atsisakytumėte tos dalies, kurioje slypi orgazmas.
Jei man nepatiks viena pamoka, tai kodėl turiu mokėti už visas iš karto?
Jūs nieko neturite. Jei kyla toks klausimas, vadinasi, ypatingai verta mokytis pasitikėti, atsiduoti. Verta nutolti nuo "garantinių" santykių, kurie tapo norma mūsų visuomenėje. Ir tai visai nesusiję su meile sau. Noras turėti garantiją - tai baimė. Meilė yra tikėjimas. Tikėjimas kelio nauda. Aš visai neperšu savęs. Pasiskaitykite mano rašomus tekstus. Panaršykite mano grupes. Pajauskite, ar jums manęs reikia. Aš esu profė. Negaliu sau leisti, kad nusipirktumėte nepilnavertį produktą. Čia kaip žaidimo dėžė. Niekur nenusipirksite tik ėjimo figūrėlių. Arba tik instrukcijos.

O jei man nepatiks?
Nepatiks kas? Susipažinti su savimi? Aš nesakysiu, kokia jūs. Aš tik skatinsiu mąstyti. O save pažinti teks jums pačiai. Kas gali nepatikti? Nepatogumas, laikinas diskomfortas, akistata su savimi. Kai miegi kietai, budintis gali būti nepatogu. Bet labai verta. Aš nesu skirta toms, kurios ir toliau nori miegoti. Aš kviečiu šokti. Miegant to daryti negalima.

O jei man netiks?
Kadangi patyrimai yra labai individualūs, tai aš net nesiimu prognozuoti to. Aš tikrai netinku visoms. Aš nesu tipinė psichologė. Aš neguldau žmonių ant kušečių, aš jų neprisirišu ilgam laikui, aš už juos nieko nedarau. Aš tikiu neatsitiktiniais susitikimais, pajautimu, sielų dialogais. Aš įkvepiu, aš matau sparnus, aš kviečiu skristi. Jei tau pakeliui, pirmyn. Jei tau nepakeliui, linkiu gero kelio.

Bet čia ne apie sijonus ir maldas už vyrus?
Ne. Čia - tik apie tave. Nuogą, su sijonu, be sijono, su vyru, be vyro. Tik apie tave. Tu gali priklausyti bet kokiai religijai. Katalikiška ir musulmoniška meilė yra vis tiek meilė.

Koks pamokų formatas?
Gauni vieną pamoką. Reikia skaityti, rašyti, žiūrėti video ar pan. Kai atlieki skirtas užduotis, gauni antrą pamoką. Taip pat bus galimybė pasikalbėti gyvai, dalyvauti tiesioginėje internetinėje paskaitoje. Tam tikras pamokų konstruktyvas yra stabilus. Visa kita - priklauso nuo kiekvienos moters ypatumų ir poreikių.

MIELOSIOS, JAU PRASIDĖJO LABAI GERAS KELIAS. NET JEI JŪS NEPASIRINKSITE MANO KURIAMŲ KURSŲ, JAU PAČIUOSE JŪSŲ KLAUSIMUOSE GLŪDI DOVANOS JUMS IR MAN.

KOKIOS?
TIKĖJIMO PAMOKA, PASITIKĖJIMO PAMOKA, DOSNUMO PAMOKA, PRASMĖS PAMOKA.
AČIŪ, KAD ESATE. AČIŪ, KAD JUNGIATĖS. AŠ ESU LABAI DĖKINGA UŽ KIEKVIENĄ ISTORIJĄ, KURIĄ PATIKĖJOTE MAN. NES TA ISTORIJA - TAI JŪSŲ PERLAI.

Duok, Dieve, man išminties lydėti šias moteris meilės keliu. Lai mums būna šviesu kartu. Lai akimirkos nesusipratimas, nesaugumas, nepasitikėjimas transformuojasi mūsų begalinėje kūryboje į meilę, viltį ir tikėjimą.

Aš myliu,
Ramunė

2017-02-20

Fotoknyga - ir dovana, ir veikla, ir kūryba



Vis dažniau dovanų ieškau tokių, kad būtų galima ką nors smagaus patirti. Kalėdų senis atnešė man dovaną - fotoknygos sukūrimą. Labai apsidžiaugiau. Nes vis ketinimai realybe nevirsdavo.

Prisiminiau faktą, kad šeimoje verta turėti nuotraukų, kuriose šeima būtų užfiksuota laimingomis gyvenimo akimirkomis. Sienų nuotraukomis apsiklijuoti nepavyko, sienos drobių nelaiko :) Nors drobės - dar vienas mano 2016 metų atradimas ir apie jį - kitą kartą :)

Šiuolaikinė technika mane žavi, tačiau nuotraukas mėgstu čiupinėti. Su dviem mažyliais sunku atrasti daug laiko, tačiau vieną vėlyvą vakarą pavyko paskirti kūrybai. Ir man patiko!

Nemaniau, kad gali būti taip paprasta. Fotoknygą kūriau ecolorland svetainėje. Atsirinkau smagiausias nuotraukas iš savo archyvų, labai greitai jos atsidūrė svetainės "kišenėje", o iš ten - vienu judesiu jos buvo "klijuojamos" į mūsų šeimos pirmąją fotoknygą. Ir tikrai ne paskutinę.

Kurdama šeimos nuotraukų knygą prisiminiau, kad turime ir šeimos albumą, tačiau įdėtas nuotraukas aprašyti tose juostelėse taip ir nepavyko... O fotoknygoje galima įrašyti įvairių frazių, kodinių pavadinimų, kurie žinomi tik mums. Čia ir dabar. Buvau priversta neatidėlioti :) 

Fotoknyga gali turėti ir savo pavadinimą. Sudarinėdama šį nuotraukų albumą jau žinojau, kad sūnui taip pat labai patiktų kurti savo vaikystės nuotraukų knygą. Pirmajai patirčiai skyriau ne daug laiko, tačiau rezultatu esu labai patenkinta. Po savaitės sulaukiau 40 puslapių laimės :) Ir jau geras dvi savaites ši fotoknyga yra labiausiai vartoma knyga namuose. Vyriausias sūnus stebisi, koks jis mažas buvo prieš gerus du metus. Ir kaip greitai auga jo brolis ir sesė. Gera jausti, kaip greitai eina laikas. Tai padeda įprasminti daugiau gyvenimo dienų, valandų, minučių. Nes laikas nesugrįžta...

Vartydama nuotraukas buvau tikra - esu laiminga...
Gyvenu geriausiai, kaip tik galiu gyventi...
Kaip gera tai matyti...

Esu trijų vaikų mama. 9 metų sūnus yra ant slenksčio tarp vaikystės ir jaunystės. Matau, kaip jam kartais būna neįprasta: vaikiški jausmai užleidžia vietą jaunatviškiems patyrimams. Nežinomybė kartais kelia nerimą. Ir vėl prisimenu psichologijos mokslo faktus. Jei norime vaiką padaryti laimingesniu, priminkime jam jo laimingą vaikystę.

Visų pirma, atradau nerealią akciją:  100 puslapių knyga už labai gerą kainą :) Ir dar yra laiko :)

Berūšiuodama nuotraukas, sukūriau kelis atskirus katalogus. Augustino nuotraukas už visą jo pirmą septynmetį sudėjau į vieną vietą. Pasikvietusi sūnų, pasidalinau jam savo idėja. Ir jam patiko. Och, kaip jam patiko :) Jis atrado tiek knygos kūrimo galimybių, kokių aš net nebuvau pastebėjusi. Pasirodo, galima net foną keisti. Jau nekantrauju pamatyti jo sukurtą knygą :) O dar labiau nesulaukiu, kada prisėsiu pati, kad sudėliočiau dviejų augančių mažylių ir mūsų su vyru džiugesį į kelias knygas :) 

Kai visi būsime vyresni, šios knygos dar ne kartą pasitarnaus juokui :) 
Kai visi būsime išsibarstę, šios knygos surinks mus ne kartą smagiai prisiminti, kokie mes buvome laimingi :)

Labai linkiu ir jums atrasti fotoknygas ir dovanoti jas sau :)
Kaip gerai, kad yra ecolorland :)

2017-02-10

Kaip gyventi su vaikais?



Rašau knygą.
Tai toks lėtas procesas. Toks lėtas malonumas.

Kalbėti ir dalintis greičiau - malonumas greitesnis.

Pradėjau kalbėti. Viena. Sau ir jums.
Man tai - aistra.
Dalinuosi.

Mylėkime.
Save ir kitus.

Ach, kaip norėčiau, kad mano kaimynas būtų Dievas.
 Pasakiusi tai garsiai, pajutau, kad man pasisekė dar labiau, nes Dievas yra manyje.

Dalinuosi keliais įrašais.
Malonaus klausymosi.

1. Jei mano kaimynas būtų Dievas...
https://soundcloud.com/ramun-murauskien/balsas00006-3gp

2. Ar mano širdis pajėgi mylėti daugiau nei vieną vaiką?
https://soundcloud.com/ramun-murauskien/daugiau-vaik-3gp

3. Vaiko liga išmokė mane melstis...
https://soundcloud.com/ramun-murauskien/liga-malda-3gp

4. Vaikai. Naudojimo instrukcija.
https://soundcloud.com/ramun-murauskien/kai-uo-nemurkia-3gp

Aš myliu jus.


2017-02-04

Kai vaikas nieko nevalgo...

Kai vaikas nieko nevalgo, verta skaityti knygą "Mano vaikas nieko nevalgo".





Kai auginau pirmagimį, bičiulė iš Vokietijos pasidalino knyga "Mano vaikas nieko nevalgo". Tai buvo bene geriausias skaitinys man, mamai be patirties. Juk mitybos svarba kažkokiu būdu buvo instaliuota į mūsų DNR. Vėliau perskaičiau dar vieną pediatro, natūralaus žindymo šalininko, 3 vaikų tėčio Carlos Gonzalez knygą ir pradėjau svajoti, kad šio autoriaus knygos būtų išleistos lietuvių kalba.

 Mano pirmajam sūnui jau 9 metai. Ir mano svajonė išsipildė. Leidykla "Briedis" siūlo lietuviškai skaitančioms mamoms ir tėčiams puikią knygą apie tai, kaip mūsų vaikams  galima mėgautis maistu be rūpesčių. Aš drąsiai sakau: šio autoriaus knyga "Mano vaikas nieko nevalgo" yra būtina kiekvienos šeimos, auginančioms vaikus, bibliotekoje. Kodėl?

Visų pirma, jis dalinasi savo ir kitų šeimų situacijomis bei sėkmingais sprendimo būdais. Tai suteikia tėvams pastiprinimo ir ramybės, nes jautiesi su nerimu ne vienintelis šiame pasaulyje.

Antra, autorius pagrindžia savo sprendimus ir pasiūlymus profesinėmis žiniomis. Tai padeda tėvams patikėti ir nusiraminti. Juk skaitome ne šiaip tėčio patyrimus, o vaikų gydytojo rekomendacijas ir įžvalgas.

Trečia, knyga parašyta paprastai ir su meile. Tiek besijaudinančioms mamoms, tiek vaikams ir tėčiams.

Ketvirta, šioje knygoje mamos skatinamos žindyti. Tačiau apsisprendusios kitaip - gauna ypatingai reikiamų įžvalgų sėkmingam vaiko maitinimui.

Penkta, šioje knygoje labai daug juokaujama.  Tai atpalaiduoja protą nuo įsitempimo. Skaitytojas ne tik gauna atsakymą į savo dar net neužduotą klausimą, bet ir atranda laiko pakrizenti iš savo perdėto rūpesčio, hiperbolizuotos įtampos ir nežinojimo. O kai tėvai atsipalaidavę, tai ir vaikams gyvenasi daug ramiau.

Aš esu 3 vaikų mama ir tam tikros profesinės kompetencijos leidžia  man drąsiai teigti, kad labai daug tėvų išgyvena įtampas su vaikais ne iš kvailumo, o iš nežinojimo. Kaip gerai, kad yra ši knyga, kuri labai daug situacijų iš vaikų maitinimo srities sudėlioja į tinkamas vietas.

Jei jaučiatės per dažnai prievartaujantys savo vaikus dėl maisto, vadinasi, ši knyga jums. Jei su vaiku kyla konfliktų dėl maitinimosi, ši knyga - tikrai jums. Jei nepasitikite savimi, o močiučių nuostatos jums nepriimtinos, vadinasi, ši knyga suteiks daugiau laisvės ir stiprybės. Jei jums atrodo, kad jūsų vaikas valgo ne tai, ką jam derėtų valgyti, ši knyga - taip pat jums.

Nuolat daug bendrauju su tėvais. Kartą tėvų švietimo paskaitoje tėtis paklausė, ką jam daryti, kad jo 3 metų dukrytė nevalgytų saldainių. Aš nelinkusi dalintis receptais, man patinka skatinti mąstyti. Mūsų dialogas buvo trumpas ir labai produktyvus.

- Iš kur dukra gauna tų saldainių?
- Virtuvėje iš spintelės.
- O iš kur spintelėje atsiranda saldainių?
- Aš įdedu juos.
- Ar žinote, ką dabar jums reikia daryti?
- Taip. Bet aš juk galiu valgyti saldainius.
-Tai, ką jūs darote,kai nemato jūsų vaikas, šis darys, kai nematysite jūs.

Savo asmeniniame ir profesiniame gyvenime remiuosi humanistine pedagogika. Vienas iš vertybinio auklėjimo principų - viengubas standartas. Tai reiškia, kad auklėdami vaikus, mes, tėvai, turime siekti viso to, ką norime matyti vaikuose. Ne žodžiai auklėja, o auklėjamoji aplinka. Jei norime, kad vaikai sveikai maitintųsi, mes turime sveikai maitintis. Jei norime, kad vaikai valgytų sąmoningai, mes turime išmokti valgyti sąmoningai ir leisti vaikams išmokti to paties.

Ši knyga padeda formuoti tinkamas nuostatas į konkretaus vaiko maitinimą ir maitinimąsi. Tuomet įvairių autorių nustatytos maisto kiekio normos pagal amžiaus grupes, skirtos statistiniam vaikui, netenka prasmės. Ir ačiū autoriui.

Aš niekada nemaniau, kad vaikus reikia prievartauti dėl mitybos. Visuomet siekiau sudaryti malonią valgymo atmosferą. Carlos Gonzalez knyga pastiprino mano pajautimus. Frazės "Suvalgyk dar vieną šaukštelį už močiutę" ar "Jei nesuvalgysi šio kotleto, negalėsi eiti į lauką" neužgimė ir padėjo stiprinti tinkamas nuostatas profesinėje veikloje. Sutikau daug tėvų, kurie bėgiojo paskui vaikus su šaukšteliu ir buvo įtikėję, kad jų vaikai iš tiesų nieko nevalgo. Teko konsultuoti daug tėvų, kurie buvo įtikėję tam tikra mitybos koncepcija ir ją bruko savo vaikams. Kai kuriems buvo sunku patikėti, kad įmanoma sveikai gyventi nevalgant mėsos. Žindančios mamos, besilankančios įprastose medicinos įstaigose, labai dažnai yra skatinamos kuo anksčiau primaitinti savo vaikelius. O jei žindomo kūdikio šeima pasirinko nevalgyti visko, kas gyva, gydytojai nevengia gąsdinti tėvų neva dėl nepilnavertės mitybos. Knygos autorius pateikia skaičius ir jie padeda nurimti. Savo profesinėje veikloje ieškau būdų, kaip padėti tėvams neprisirišant pagalbos ieškančio žmogaus. Norisi ne situaciją išspręsti, o formuoti tinkamo auklėjimo pagrindus. Todėl ši knyga, griaunanti dauguma mitybos mitų, yra būtent tas tinkamas pagrindas tėvams, kurie nenori padaryti beprasmių ir vaikus žalojančių klaidų. Aš pritariu autoriaus idėjai - nevalia versti vaikų valgyti. Anot jo, kiekvienas vaikas jaučia, ko ir kiek jam reikia, kad pasisotintų ir sveikai augtų. Mums, tėvams, verta mokytis pasitikėti savo vaiko mitybos įpročiais, kuriuos jis atsinešė su savimi.

Dalinuosi keliomis citatomis, kurios gali nuraminti ir sustiprinti daugumą vaikus auginančių tėvų, mąstančių, kad jų vaikai turi mitybos problemų.

Vaikai auga ne dėl to, kad valgo; jie valgo, nes auga.
Tarp šešių mėnesių ir metų vaikai paprastai išgyvena laikotarpį, kai nori valgyti patys ir jiems labai patinka tai daryti. Žinoma, suvalgo jie mažiau, užtrunka ilgiau ir išsitepa. Jeigu mama susitaiko su šiais nedideliais nepatogumais, vaikas tikriausiai ir toliau visą likusį gyvenimą valgys pats. Bet jeigu dėl skubėjimo arba patogumo (o ypač norėdama, kad jis suvalgytų daugiau) mama nusprendžia maitinti kūdikį pati, labai tikėtina, jog po kelerių metų to gailėsis. Dvimečiai ir trimečiai ne visada rodo tokį spontanišką norą valgyti savarankiškai kaip kūdikiai iki metų.
Lėtai augantis vaikas ir valgys mažiau nei kiti.
Daugybė mamų tiki, jog jų vaikai turi valgyti dvigubai daugiau negu valgo. Negali valgyti dvigubai daugiau nei reikia ir būti sveikas.
Jei norite, kad jūsų vaikas valgytų sveiką maistą, turite liautis davę jam "Skanumynų".
Vienintelė tėvų atsakomybė - pasiūlyti vaikui įvairaus ir sveiko maisto. O kiek ir kokio jo valgyti, turėtų spręsti pats vaikas.
Sveiką mitybą reguliuoja vidiniai (alkis ir sotumas), o ne išoriniai (spaudimas, pažadai, bausmės ir reklama) veiksniai.

Labai linkiu, kad tėvai praturtintų savo pasaulėžiūrą į gyvenimą su vaikais šia ir kitomis autoriaus knygomis. Aš labai džiaugiuosi, kad galėjau  mėgautis intuicija paremtu savo pirmagimio žindymu ir maitinimu bei valgymu kartu jam paaugus, mokiausi nebijoti palikti vaiką be pusryčių, pietų ar vakarienės ir atsisakiau nustatyti griežtą maitinimą pagal valandas. Ši knyga dovanojo ne tik ramybę, bet ir iššūkį - formuoti tinkamą meniu vaikui namų restorane bent 2 kartus per dieną. Dabar, augindama dar du savo mažylius, su didžiausiu malonumu skaitau šią knygą dar kartą. Ir tikiu: ne aš, o vaikas sprendžia, ką, kaip ir kiek jam valgyti. Nuo pat gimimo. Nes aš žinau, kaip pasitikrinti, ar mano vaikas tikrai nieko nevalgo. Nuoširdus ačiū Carlos Gonzalez ir "Briedžio" leidyklos komandai. Su šio autoriaus knygomis daugumos vaikų vaikystė bus skaidresnė!