per savo autorinius humanistine pedagogika paremtus seminarus iš dalyvių sulaukiu pretenzijų -
kai tik mes aptariame vienos pamokos tikslus, jų formulavimą vaikams, tikslo kėlimą su konkrečiais vaikais, o ne statistiniais, Mokytojo tikslo įsisąmoninimą, Mokinio tikslo supratimą, tikslo realų įgyvendinimą per 45 pamokos minutes, kyla aktyvi diskusija. Man sako:
-Jūs mokote priešingai, nei prieš tai buvusio seminaro lektorius.
-O koks buvo seminaras?- klausiu aš.
-Apie pamokų uždavinių formulavimą, atitinkantį audito patikrinimus ar pan.
Tuomet tenka man diskusijas nugesinti.
Lektorius, mokantis mokytojus formuluoti tikslus pagal audito reikalavimus, atiduoda duoklę audito vykdytojams ir mokina mokytojus elgtis taip, kad audito vykdytojas, pagal iš anksto sukurtą pamokos vertinimo metodiką galėtų atlikti savo darbą.
Aš siekiu kur kas didesnio tikslo - humanistinės pedagogikos įgyvendinimo. Ir šio uždavinio įvertinimas per 45 minutes bet kokiam audito specialistui yra neįkandamas. Nes pamatuoti jie visi nori rezultatą.
O mes - orientuojamės į procesą.
Jei audito specialistai vertintų mano seminarą pagal rezultatą, tai nežinau, ką jie gautų. Rezultatas yra Žmonių minčių suaktyvinimas. Man svarbu suaktyvinti kritinį mąstymą Mokytojų, priversti susimąstyti.... Tam ir skirtas laikas tobulėjimui... Nes koks tuomet tikslas kvalifikacinių seminarų? Kelti kvalifikaciją.....
Dažnas ateina gerai praleisti laiko....
Keista... O kai išpažįstame savo nuodėmes, pripažįstame savo klaidas - irgi gero laiko tikimės?
Tą darome dėl noro tobulėti, augti dvasiškai...
Mokytojas negali puškuoti kaip garvežys...
Mokytojas negali bijoti patikrinimo...
Mokytojas turi Drąsiai deklaruoti savo Meilę ir Pagarbą Vaikui...
O jei negali, turi atrasti savyje drąsos pasitraukti...
Tiesiu pagalbos ranką tiems, kurie pasiruošę iššūkiui...
Skolinu savo tvirtą petį tam, kas nusigando...
Įteikiu palaikymo bilietą...
Be terminų...
Esu pasiekiama visiems...
Gaila, kad besiatestuojantiems pedagogams privalomi yra specialiosios pedagogikos ir psichologijos kursai. Grupės visos užpildytos. Teoriniai kursai. Kaip aukštųjų mokyklų spragų užglaistymas.... Nes labiau reikia humanistinės pedagogikos kvalifikacinių renginių... Nes yra Lietuvoje daug praktikų, kurie pasiruošę pasidalinti savo gerąja patirtimi...
Ramunė
P.S. Jau seniai norėjau apie tai parašyti.
Ačiū Mokytojai Rasai, kuri išrašė viską kuo puikiausiai. Lenkiu žemai galvą.
Linkiu, kad ir kiti pedagogai taptų Mokytojais iš didžiosios raidės ir drąsiai atstovautų savo garbingą Paskirtį arba taptų kuo kitu - korepetitoriais, vadovėlių autoriais, tyrimų vykdytojais ir pan.
Štai ką rašo Rasa:
"...pamoka privalo būti orientuota į pamatuojamą rezultatą, į produktą. Ar tai mūsų švietimo tikslas? Pažiūrėkime. „Ugdytis kaip asmenybė, brandintis vertybines nuostatas, kūrybiškumą, atvirumą pasauliui, saviraišką“ – štai mūsų švietimo ugdymo tikslai."
Tą patį sakau ir Mokytojams.
Kai įsiskaitome į švietimo tikslus, bet kuriam tikrintojui ir klerkui drąsu yra pareikšti, kad šių tikslų, nuleistų iš viršaus, siekiu realiais būdais. O kad Jums jų pamatuoti ar įvertinti neįmanoma ar sudėtinga, tai gi ne mano kompetencija.
Esu tikra, kad reikia pagaliau priversti dirbti ŠMM darbuotojus mūsų vaikų gerovei ir labui. Dėl bendros geros ateities.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą