Mama Nuostabioji teiraujasi jai svarbių dalykų.
Kaip eiti į paauglio širdį?
Kaip paaiškinti vaikui apie žalingus įpročius?
Vaikas slapta perka elektronines cigaretes ir mane tai gąsdina.
Pradėsiu nuo galo.
Mane irgi gąsdintų.
Mane labai neramina tai, kad šioje žemėje čia ir dabar tenka kovoti su daug neteisybių.
Mane baugina tai, kad tiek suaugusiems, tiek mūsų vaikams, šioje žemėje čia ir dabar yra labai daug grėsmių.
Nusuki nuo savo šviesaus kelio dėl vienų ar kitų priežasčių, gauni, žinoma, daug patirties geros, bet kol atsitiesi, pakyli.....
Vietoj šviesaus gyvenimo mums yra siūlomas tamsus. Nuolatos.
Kažkaip paprasčiau reikia į viską žiūrėti, ar ne?
Dauguma visai nekvaršina sau dėl to galvos. Ir kitiems nekvaršina.
O aš kvaršinu. Ir sau, ir kitiems.
Mano bičiulė Jolanta sako: treniruokim raumenis, tokios situacijos kaip tik tam ir skirtos.
Mamos atvirumas atskleidžia pasekmes.
Mamos užduotis - įžvelgti priežastis.
Po diagnostikos gali įvykti gydymas visos šeimos ekosistemos. To ir linkiu.
Kai vaikai daro kažką slapta, tai reiškia daug dalykų.
Visų pirma, jie supranta, kad paviešinti faktai nedžiugintų artimųjų. Jie gali suprasti, kad atliekami veiksmai nėra toleruojami artimiausios ar kitos jiems svarbios aplinkos, t.y. nėra tinkami.
Visų antra, vaikai supranta, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių jie negali artimiesiems sakyti tiesos.
Pafantazuokime:
-Mama, labas, žinai, ką? O gi mes su draugais rūkome kartais tas elektronines cigaretes.
-O geras, fainiai, ir aš noriu pabandyti.
Arba:
-Tai ką čia elektronines, rūkykite tikras.
Arba:
-Mūsų laikais tokių nesąmonių nebuvo, visi buvome komjaunuoliai, turėjome daug darbų. Ir kas ten per draugai? O ką jų tėvai į tai? Nejau dabar visi viską leidžia???
Arba:
-Ką????? Ką tu sau galvoji? Ar aš tam tave auginau? Ar aš tam tave auklėjau? Ar aš dabar turiu matyti, kaip tu save žudai? Kad daugiau to nedarytum ir su tais draugais tau nuo dabar draudžiama bendrauti. Pasakysiu viską tėvui, nepirks jis tau nei teisių, nei padės automobilį įsigyti. Mandras gi atsirado. Pinigų daugiau negausi. Eik į savo kambarį ir geriau jovalą jame susitvarkyk......
Vaikai selektyviai dalinasi informacija. Jei suaugę šeimos nariai negali ištverti visokios tiesos, vaikai saugo juos. Ir tą daro tik todėl, kad tėvus labai myli.
Trečia, vaikams ateina laikas, kai jie ne tik šeimoje nori pritapti, bet ir tarp bendraamžių. Vaikų elgesį nusakyti galime pagal referentinę grupę, į kurią jie lygiuojasi. Jei vaiką supa mokslu besidomintys kiti vaikai, didelė tikimybė, jog ir mūsiškis pradės labiau domėtis mokslu. Arba atsitrauks nuo tos grupės ir ieškos kitos. Jos neradęs ieškos kitos erdvės būti savimi. Ir tai nebūtinai mums gali patikti. Ne visi vaikai atsitraukę skaito knygas, mokosi ir pan. Yra vaikų, kurie pradeda kurti savo virtualius pasaulius.
Tėvų užduotis nuo pat mažų dienų taip kurti savo asmeninį gyvenimą, kad šeimą suptų kuo vertybiškesni žmonės. Vadinasi, mes patys turime tapti vertybiškesni. Pasirinkus sąmoningesnį gyvenimo kelią labai pasikeičia artimieji, draugai arba tie, su kuriais vis dažniau norisi susitikti ir pasibūti. Mūsų rankose - labai daug. Ir ne vienerius metus. Tapkime pokyčiais, kurį norime matyti patys. Ieškokime sau ir vaikams aplinkų, kurios praturtintų mus. Užduokime sau klausimą:
kas iš to, kad susitinku su vienais ar kitais žmonėmis? Kaip mes leidžiam laiką? Apie ką kalbame? Kaip jaučiuosi pasibuvus su jais? Atsakymai, kurie nebūtinai ateis iš karto, padės švelniau nukreipti ir vaiką, galimai, ne tuo keliu einantį. Yra tėvų, kurie net gyvenamą vietą keičia vaikams įsisukus į netinkamas grupes bendraamžių. Daug kas mūsų rankose.
Ketvirta, vaikai tyrinėja pasaulį. Iki maždaug 21 metų jiems ne visada pavyksta priimti teisingus sprendimus. Štai kodėl reikia tėvų aktyvaus dalyvavimo vaikų gyvenime. Ne kišimosi, ne kontrolės, o bendrystės: sveikos, malonios, nerūpestingos, kad vėliau ją galima būtų sutvirtinti atsakomybe, pasitikėjimu, atvirumu.
Mums reikia išmokti diskutuoti su vaikais, o ne vertinti jų elgesį.
Mums reikia išmokti užduoti klausimus, kartu ieškoti atsakymų ir nebūti visažiniais.
Mums reikia išmokti likti patenkintais negavus konkretaus atsakymo iš vaiko. Nes mūsų užduotis - sėti vertybių sėklas juose. Jei tuo užsiimsime 21 vaikų gyvenimo metus, galime sulaukti gero derliaus.
Prevencijos specialistai sako: negalime apsaugoti vaikų nuo visko, tad pasistenkime, kad bent kuo vėliau pradėtų domėtis žalingais įpročiais. Šioje realybėje tėvams tenka didelis iššūkis: patiems būti pavyzdžiu. Jei tėvai vis gi vartoja alkoholį, nors nerūko, vaikams prieš akis gyvena ne koks pavyzdys dėl visų žalingų įpročių. Neturime mes tuomet didelės galios moralizuoti arba ką nors aiškinti. Deja.
SVARBU: TAI, KĄ DARO TĖVAI, KAI NEMATO V AIKAI, VAIKAI DARYS, KAI NEMATYS TĖVAI.
Penkta, sielos evoliucija be nuopolių negalima. Tėvams reikia išmokti priimti savo vaikų nesėkmes, klaidas ar kitus netobulumus. Ir dar daugiau - ne tik priimti, bet ir įžvelgti įvykiuose naudą.
Šioje situacijoje tai galėtų būtų atviras pokalbis su sūnum ir apgailestavimas, kad jam tenka tam tikrus dalykus slėpti, nes, greičiausiai, nesame verti tiesos dėl mūsų ankstesnio elgesio. Atsiprašymas būtų labai prasmingas. Mat tam tikras elgesys tarsi nustūmė vaiką nuo tėvų ir paskatino būti jį ne atviru. Prasmingas ir prašymas vaikui: tikiuosi, kad tau pavyks priimti atsakingus sprendimus dėl savęs, nes mums labai sunku matyti, kaip tu save žaloji. Jei manai, kad mes galime tau padėti, sakyk.
Verta paieškoti informacijos ne tik lietuviškai, bet ir kitomis kalbomis, apie elektroninų cigarečių žalą.
Galima pasakyti sūnui: radau tam tikros informacijos ir man kelia didelį nerimą tavo elgesys. O ką tu apie tai manai? Gal turi pats kokios nors informacijos?
"Naujausių tyrimų duomenimis, užtenka parūkyti elektroninę cigaretę 5 minutes, kad ji pakenktų plaučiams. Tyrimai atskleidžia, jog elektroninių cigarečių vartotojai skundžiasi net 12 organizmo sistemų sutrikimų simptomais pradėjus vartoti elektronines cigaretes ar praėjus savaitei nuo vartojimo pradžios."
Ramunė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą