Nuostabūs vaikai

- Sūnau, ką darai virtuvėje?

- NIeko. Aš tik noriu sūrio.

Tyliai sau pagalvojau - vaje, kaip būtų gerai sulaukti sumuštinio ir man: daniškas duoniukas ir sūris.

Girdžiu ateinančius žingsnius, nustembu

-Oi, ką tu čia atneši?

- Aš padavėjas

Ateina Augustinas, nešinas dviem daniškais duoniukais ir dviem sūrio riekelėm.

Šypsena mano be pabaigos

-Aš irgi pats moku padaryti sumuštiakų

- Ar galiu pabučiuoti padavėją į žandą?

-Taip

Rimtas vaiko veidas, švelnus pakštelėjimas :)

- Ačiū Tau labai :)

P.S. su ašaromis akyse dar labiau myliu visų mūsų vaikus. Jie - tiesiog nuostabūs. Tik mums reikia šiek tiek pasistengti būti žmonėmis, kurių širdyje gyvena mažasis Princas.

Vėjui pučiant žaidžiame namuose :)

Sveiki,

atradau smagių žaidimų. Dalinuosi.

Mokykimės tarti, atpažinti, pažinti :)

Juokinga buvo, kaip mano sūnus picą pavadino kilimu :)
Vazą pavadino ąsočiu arba puodyne :)
Bitę - uodu arba voru :)

Vaikai viską vadina savais vardais :)
Pvz. mėsą pavadino dešra :) Ir tai yra tiesa :)

Pupos neatpažino :)

Bet buvo puiku žaisti mini Alias variantą :)
Mat sūnus su močiute sėjo ne tik žirnius, bet ir ..... Štai ir pasakė tinkamą žodį :)

Saulę pavadino pikta saule :)
Ir tikrai - antakiai išvinguriuoti piktdžiugiškai :)))))


Smagaus žaidimo :)

Geros dienos,
Ramunė

P.S. jau antra diena atostogauju :) Vasara :) Gera :)

Vaistai šuneliui

Mano šeimoje apsigyveno mažytė kalytė.

Kai viena šeima atsisako augintinio, visuomet galima surasti kitus mylinčius žmones.

Taip viena neteisybė baigėsi ties manimi.

Sūnus, susidraugavęs su šuneliu sako:

-Mama, duosiu jai vaistų.

-O kam? Ji serga? - klausiu.

-Duosiu vaistų, kad ji ne lotų, o kalbėtų.

O aš tyliai pamintijau: kad tik Tu iš to didelio džiaugsmo, jog šunelis namučiuose pas mus puikiai jaučiasi, nepradėtum valgyti iš lėkštutės nuo žemės, kaip kad jis :)

Myliu vaikų natūralumą,

Ramunė

Vieno vaiko vienas rytas

Einu į darbą.

Prie vaikų darželio sustoja mašinytė.

Išlipa iš jos mama ir tėtė.

Ir mažylis.

Tėtis eina šalia.

Mama viena ranka neša mažylį.

Kita ranka laiko prie ausies telefoną ir kalbasi.

Mažylis verkia.

Niekas nekreipia dėmesio.

Visi užsiėmę savais reikalais.

Visi savo pasauliuose.

Ašarojančiam pypliui vietos juose nėra.

Raminu savo Širdį: bet čia tik vienas rytas.

O Širdis man atsako: ir tas vienas rytas galėjo būti kitoks.

Taip, sutinku.

Mano diena prasidėjo nuo pašnekesio su mylimu Žmogumi.

Vėliau pažadinau rafaelo saldainių monstriuką.

Jis paklausė: tu jau atsimerkusi?

Atsakiau: taip.

Susimąstė: o aš būsiu užsimerkęs, man taip įdomiau.

Ir dar pridūrė: o jau rytas? Gal dar naktis pas mus namuose?

Rytas buvo malonus.

Be skubėjimo, be įtampos.

VAIKO KALBA: padėkime įsisavinti sąvokas

Mažyliai gyvendami po truputį išmoksta, kad ir obuolys, ir bananas, ir kriaušė yra maistas. Vėliau jie sužino, jei tik suaugę jiems padeda, kad šie maisto produktai yra vaisiai. Ir ne daržovės. Taip jau surėdyta, kad beveik viską šiame pasaulyje galima suskirstyti į kategorijas, suklasifikuoti. Tame yra prasmės, nes informacija tvarkingai yra sudėliojama. Vaikai to mokosi natūraliai. Tačiau suaugusiems reikia nepamiršti to išmokyti vaikus: žaidybiškai, linksmai, nepervarginant vaikų žingeidumo.

Logopedė Daiva Kavaliauskienė siūlo štai tokį žaidimą vaikų sąvokų įtvirtinimui.

Su mažesniais lėliukais sulyčiau kiekvieną naują paveikslėlių grupę aptarti išsamiai, pvz.:

štai pažiūrėk, ką mes čia matome?
matome
ožį, krokodilą, begemotą, šunį ir obuolį

ožys yra gyvūnas
krokodilas yra taip pat gyvūnas
ir begemotas yra gyvūnas
šuo taip pat yra gyvūnas

o obuolys?

obuolys yra maistas, vaisius...


Parašiau galimą dialogo variantą. Būkite kūrybiški ir nepasakykite per daug savo vaikams, t.y. nekalbėkite už savo vaikus :)


Sėkmės ir gero mokymosi

http://www.slideboom.com/presentations/209806/%C4%AEtvirtiname-s%C4%85vokas



Ramunė

Nestabdykime vaikų kalbėjimo

Šiandien teko pabuvoti gydymo įstaigoje.

Nugirdau, kaip vienas tėtis šnekina savo jau pradedantį kalbėti dvimetį sūnų.

Nesupratau daug ko.

-Kodėl teta su lazda?

-Jai koją popa, tai tada ji su ta lazda dun dun dun.

-O kas čia?

-Durys.

-Uždaryt reikia.

-Taip, kad nebūtų utata.

-Kas čia?

-Čia dėdė, kuris daro tuk tuk ir bžik bžik bžik.

Atminkime:

VAIKAI SUPRANTA MŪSŲ ŽODŽIUS DAUG ANKSČIAU NEI JUOS GALI PASAKYTI.

KALBĖDAMI SU DAR NEKALBANČIAIS AR MAŽAI KALBANČIAIS MAŽYLIAIS JŲ GIMTĄJA KALBA SKATINSIME KALBĖJIMĄ.

KALBĖDAMI SU VAIKAIS TIK IŠTIKTUKAIS BE ATITINKAMO ŽODŽIO AR KARTODAMI VAIKŲ TARIAMUS ŽODŽIUS STABDYSIME VAIKŲ KALBĖJIMĄ.

Būkime sąmoningi,

Ramunė

P.S.

-Augustinai, ar žinai, kokia mano pavardė?

-Ramunė.

-Tai mano vardas. O pavardė kokia?

-Mano mama.

Meilės kalba vaiko lūpomis

- Sūnau, kai sugrįši į protą, eisime į lauką.

- Jau sugrįžau.

- Ir kur Tavo protas?

- Čia, Širdyje.

Rubrika: KALBA VAIKAI

Savo darbe labai daug bendrauju su įvairiausiais vaikučiais, todėl negaliu nepasidalinti kai kuriomis jų mintimis ir su Jumis.

- Kuo skiriasi lėktuvas ir paukštis?

- Lėktuvas skrenda kai jam paskirtas laikas, o paukštis - nori skrenda, nori ne


Dėkui, jums, vaikučiai, už nuostabias akimirkas,

Ramunė