Rodomi pranešimai su žymėmis Palinkėjimai. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Palinkėjimai. Rodyti visus pranešimus

2011-08-11

Praleiskime laiko su vaikais

Vasara, atostogos...
Ar prisimename savo atostogas?
Ką mūsų tėvai veikė su mumis?
Kas mums skyrė daugiausia laiko?

Nepraleiskime progos dar kartą pasirūpinti savo vaikų nerūpestinga vaikyste...
Praleiskime su jais daug laiko, nerūpestingai...

Tuoj į darbus...

Su meile, Ramunė

2011-04-23

Ramių mums visiems šv. Velykų

Mielieji,

lai nušvinta šv. Velykų rytas nauja Viltimi, stipresniu Tikėjimu, besąlygine Meile artimui, drąsesniu ir atkaklesniu Darbu.

Man ši savaitė buvo prasminga.
Gavau daug dovanų.
Būtinai apie jas parašysiu.
Viena nuostabiausių - Humanistinės pedagogikos asociacijos respublikinė konferencija "Mokytojau, įkvėpk mane kūrybai".
Dar viena - Joniškio gimnazijoje vykęs mano autorinis seminaras, kuriame įvyko neplanuota Meilės, Dvasingumo, artimų Širdžių ramybės šventė.

Meilės, Patikėjimo, Padrąsinimo, Pasitikėjimo, Įkvėpimo, Atjautimo, Pakantumo gavau iš man brangių Žmonių. Ačiū Jums.

Ramunė

2011-04-18

Stabdykime laiką sau ir savo šeimai


Šiandien labai aiškiai suvokiau, kad man labai svarbu būti su savo mylimais Žmonėmis. Man svarbu skirti jiems laiko. Kai jaučiuosi emociškai maloniai, mano sparnai skleidžiasi ir galiu nudirbti daug gerų darbų. Ir kitiems. Nebijokime sustabdyti savojo laiko ir skirti jį artimiausiems. Palikime savo brangiems Žmonėms malonų įspūdį apie save. Ypač vaikams, su kuriais būsime tik trumpai. Kurkime savo pasakas per tikrąjį buvimą kartu. Ir visai nesvarbu, ar nuotraukoje bus aukštai danguje pakilęs aitvaras, ar kepinamų šonkauliukų kvapas, ar automobilio miniremontas prie namo. Svarbu, kad prisiminimai, vėl ir vėl atkeliavę į Atmintį, šildytų. Kai artimiausių Žmonių nėra šalia. Myliu, Ramunė

2011-04-12

HUMANISTINĖ PEDAGOGIKA arba ten, kur prasideda tikėjimas vaiku..




... ten baigiasi jo negalėjimas...


Šiandien man buvo didelis džiaugsmas sutikti vaiką.
Jis netikėjo savo jėgomis.
Jis jau iš anksto žinojo, kad jam nepavyks.
Bet aš juo tikėjau.
1,5 val mano tikėjimo jo galimybėmis jam padovanojo truputį tikėjimo savimi.
Ir šypseną.
Ir didesnę motyvaciją.
Sėkla pasėta.

Vaikui, bet kokiam, labiau už tinkamą vadovėlį, tinkamai pritaikytą ugdymo programą, reikia suaugusiojo Žmogaus, kuris juo tiki.

Patikėkime savo vaikų didelėmis galimybėmis.
Stebėsime, kaip jiems auga sparnai.
Tuomet mūsų Paskirtis - vykdoma.
Tinkamai.

Tikinti vaikais,
Ramunė

2011-03-02

Gyvenimas su vaikais: komedija - tragedija gimtajame krašte

Vakar vakare dalyvavau labai smagiame susitikime su Švenčionyse ir Švenčionėliuose gyvenančiomis mamomis.

Švenčionių "Caritas" patalpose, ten, kur aplinka prisotinta dvasingumo, gerumo, atjautos ir nuoširdumo, kalbėjomės apie mus, moteris, apie mūsų paskirtį, apie gyvenimą su vaikais.

Kiekvieno susitikimo su Žmonėmis pabaigoje išrašome žinias, kurias gavome: tam, kad jos aiškiau pasisėtų, tam, kad jos giliau į Širdis įlystų... Ir jose apsigyventų...

Štai ką rašo mamos po dviejų valandų pasibuvimo su vaikais ir apie vaikus, kai jų paklausiau, ką išsinešate su savimi:

"Atsiprašykime vaikų"

"Geriau darykime nuo dabar nei bijokime, kad jau viskas prarasta"

"Likime neabejingi kitiems"

"Suvokiau, kad daugiau turiu atkreipti dėmesį, kaip vaikas jaučiasi"

"Nuo pirmos susitikimo akimirkos mąsčiau ir troškau, kad tokių susitikimų reikia mums - mamoms, ir mūsų vyrams"

"Kiekvienas Žmogus kažkam yra vaikas"

"Neskubėkime bausti vaiko. Skubėkime jį išgirsti ir su juo susitarti"

"Mane sužavėjo Jūsų atvirumas apie save. Dažnai mes bijome apie save pasakoti"


Man šis susitikimas dar kartą parodė, kad Tikėjimas ir Meilė padeda kurti tokį gyvenimą, kuriame kiekvienas ras sau vietos laisvai kurti... Ir būti savimi...

Labiausiai paveikia ne žodis, o mąstymo ir gyvenimo būdas,
Ramunė




2010-11-24

Sveikinimai visiems šio tinklaraščio sekėjams

Sveiki visi,

ačiū, kad skaitote.
Šiuo metu esu labai užsiėmusi ir dalyvauju net keliuose projektuose.

Vieno gimimas bus labai greitai. Būtinai, leidus rengėjams, pranešiu apie tai.

Kito gimimas užtruks, gal net daugiau nei devynis mėnesius. Bet jis atneš daug gero Lietuvos mamytėms.

Darbai taip veja vienas kitą, kad net mano darbo kalendorius pasislėpė kažkur tarp Šiaulių ir Vilniaus. Bet aš darbų nebijau. Priešingai. Pasitinku juos išskėstom rankom. Tai jie ir ateina.

Džiaugiuosi, kad net man neatnaujinant tinklaraščio, jis gyvas. Skaitomas, vadinasi, ir gyvas. Nes parašytas žodis vėl ir vėl atgyja Jūsų visų mintyse. Keliasdešimt kartų per dieną.

Linkiu visiems daug dvasinės ramybės, daug sveikatos ir stiprybės atsilaikyti prieš šaltį.

Greitai prasidės adventas. Mūsų šeima jau džiaugiasi, kad šį savaitgalį ruošime pušies papuošimus. Prasidės smagūs sekmadieniai su kvepiančiais imbieru kepiniais.

Prašau Jūsų, tik nepaverskite šio ypatingo laikotarpio stresu beieškant dovanų. Pačios geriausios dovanos yra ne parduotuvėje, o mūsų širdyse. Netapkite švenčių organizavimo vergais. Lai šventės būna visiems. Ir mažiems , ir dideliems.

Dėkoju visoms mamytėms, kurios atsiuntė man klausimų. Aš labai daug ko iš Jūsų išmokau. Ir toliau atsakinėsiu, kiek leis galimybės. Prieš užduodami klausimą, pavartykite tinklaraščius, gal rasite atsakymą. Aš vis tiek neduosiu recepto, kurio taip norisi daugumai. Tačiau parodysiu kelią, kuris, gal iš pirmo karto atrodantis baisus, atneš daug santarvės, darnos ir meilės patirčių,
Apie pagalbą šeimai daugiau skaitykite čia:
http://pagalbaseimai.blogspot.com


Neseniai gavau stiprų nepagydomą užkratą iš Šalvos Amonašvilio. Labai stengiuosi karts nuo karto apsikrėsti nuo šio didžio Mokytojo. Pasirodo, kai susergu tokia liga, tai atsiranda dar kitų ligonių, būtinai norinčių bendrauti. Ir iš tiesų, mes, sirgdami tokia nuostabia liga ir dar susivienyje pradedam daryti didelius darbus, statyti stiprias mokyklas, kurių apgriauti nepavyks net ir labiausiai netobuliems statybininkams. Kaip sakė vienas didis Mokytojas iš Lietuvos (gerb. profesorius Piličiauskas), tėvai yra nepaskandinamas laivas. Skubėsim apkrėsti juos, kad mokykla išskleistų savo gražiąsias bures. Labai džiaugiuosi, kad vis daugiau Lietuvos mokyklų bendruomenių kviečiasi mane į mokyklas šviesti ten dirbančius pedagogus. Būtinai, praūžus neatidėliotiniems darbams, suteiksiu daugiau gyvybės savo tinklapyje mokykloms. Dar šiemet galėsite ten rasti ne tik informacijos apie seminarus ir paskaitas, bet ir praktinių pasiūlymų. Daugiau apie mokyklos dirbtuves skaitykite čia:
http://pagalbamokyklai.blogspot.com

Gyvendama su savo jau trimečiu sūnumi atrandu labai daug paprastų ir smagių praleidimo su vaiku būdų. Taip kartais norėčiau, kad mano idėjas kas nors išrašytų. Kad atsirastų vietos naujoms. Kol tai darau pati, teks ir Jums lukterėti. Atšalus orams pasirūpinkite šiltais ir patogiais rūbais pasivaikščiojimams lauke ir stebėkite, kaip keičiasi gamta. O kai nesinorės kišti nosies laukan, atsisėskite kartu su vaiku ir pieškite guašu. Galima piešti bet ką. Kadangi mano vaikas labai mėgaujasi raidžių pasauliu, tai jis piešia abėcėlę. Aš pieštuku parašau spausdintinę didžiąją raidę, o jis vedžioja teptuku. Vėliau iš tų kortelių dėliojame žodžius. O žodžius randame kitų žaidimų kortelėse su paveikslėliais. Daugiau apie vaiką, augantį namuose, skaitykite čia:
http://namuvaikas.blogspot.com

Ir savo dirbtuvėse man jau pats laikas susitvarkyti. Todėl poilsio akimirką būtinai namų universitetą prijungsiu prie namų vaiko. Pirmojo neliks. O jį dažnai atsiverčiu ir stebiu meškinus žiemą... Ir Jūs galite atrasti stebuklą, pamatydami, ką gi veikia meškos žiemą. Meškinai lieka po klaustuku :):
http://universitetasnamuose.blogspot.com


Žiemą aš ilsėsiuosi. Tačiau artėjant pavasarį būtinai parodysiu, ką ketinu daryti su savo daržu - nedaržu. Todėl mes būtinai susiskaitysim šeimos darže:
http://seimosdarzas.blogspot.com

Man labai džiugu, kad vis daugiau mamyčių apsikrečia kūdikių gestų kalbos pandemija :) Bene aktyviausi dabar sostinės ir Saulės miesto kūdikių gestų bičiuliai. Aš labai džiaugiuosi, kad pagaliau atsirado pirmosios tikros lietuviškos kūdikių gestų kortelės, kurios platinamos pamokėlių metu. Tad kreipkitės arba į mane, arba į Mamų menės direktorę Dalią. Smagu, kad mamos jungiasi į Kalbančios rankelės klubą. Beje, gestų vaiduokliukas tikras lietuvis, gimęs iš Lietuvos dailininkės nuostabių judesių teptuku :):
http://kalbarankele.blogpsot.com



Laikykimės iš vien.
Viskas mūsų rankose, tad nenuleiskime jų.
Ir atminkime: visi vaikai yra visų mūsų. Būkime atsakingi.



Su dideliu džiaugsmu, kad galiu rašyti,
Ramunė

P.S. o rašyti Jums man buvo labai gera.

2010-06-22

50 sekėjų diena :)

Sveiki visi mano tinklaraščio skaitytojai ir žiūrėtojai.

Smagu, kai gretos didėja. Šiandien turime jau 50 bičiulių :)

Su džiaugsmu didėja ir atsakomybė.


Ir toliau lauksiu Jūsų laiškų su klausimais.


Ačiū, kad esate Jūs
Ačiū už palaikymo laiškus, kurių gaunu kiekvieną dieną ir dedu giliai į širdį

Be Jūsų nerašyčiau :)

Jūs - pats geriausias kuras mano varikliui



Su meile, Ramunė

2009-12-16

Sveiki visi, norintys auginti laimingus vaikus

Šiame tinklaraštyje kalbėsime apie tai, kas daro mūsų vaikus laimingus. Taip mokysimės būti laimingais tėvais, vadinasi, laimingais žmonėmis.

Su meile,
Ramunė Želionienė