Šių metų pavasarį visą savaitgalį buvau pasinėrusi į kitokį buvimą. Lenkijoje susitikau ne tik su bičiuliais, bet ir su Swamiu Virendra.
Jaučiu, kad kiekvieno iš mūsų paskirtis - priartėti prie Dievo, suartėti su dieviškumu, atpažinti savyje dieviškumą ir pradėti gyventi. Prasmingai, šviesiai, harmoningai. Taikoje. Meilėje.
Man 37 metai. Tą pavasario vakarą pirmą kartą gyvenime patyriau tikrąją meilę. Ji saldi, švelni, šilta, įkvepianti, glostanti, stiprinanti. Taip myli tik Jis.
Ieškojau atsakymų į man svarbius klausimus. Gavau meilę.
Ieškojau savęs korekcijų. Gavau meilę.
Mokiausi atiduoti visus sunkumus, visas abejones, visas baimes.
Jis ir tėvas, ir mama. Jis viskuo pasirūpina.
Tikiu, kad kiekviena siela eina savo evoliucijos kelią.
Tikiu, kad kiekviena siela nešiojasi su savimi Dievo dalelę.
Aš noriu sielos ramybės.
Aš noriu pildyti sielos uždavinius.
Aš noriu tiesiog mylėti.
Aš noriu atleisti protą iš nerimastingo pasaulios suvokimo darbo.
Aš noriu pasikliauti savo širdimi ir tyla.
Aš noriu būti mylinčia mama.
Aš noriu būti stiprinančia kitus psichologe.
Ir dar dėl daug kitų priežasčių renkuosi šį kelią.
Esu dėkinga, kad Jis atėjo taip arti manęs.
Juk sakoma: kai mokinys padaro 1 žingsį link mokytojo, mokytojas žengia visus 9 žingsnius link mokinio.
Esu laiminga, kad galiu visa tai ir dar daugiau patirti jau visai greitai.
Kviečiu ir tave.
Atvažiuok susitikti su Dievu savyje.
Dovanok bent dieną sau ir savo artimiesiems.
https://bangaru-lt.blogspot.lt/2016/12/kaledos-su-svamiu-virendra.html
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą