2011-01-26

GEROS MOKYKLOS DIRBTUVĖS: akcija "Man rūpi draugiškas maistas"


Vis dažniau susimąstau, kad, nors viešai skelbiama kontrolė, ką valgo mokiniai mokyklose, yra reali galimybė mūsų visų vaikams nusipirkti mokyklų maitinimo kampeliuose ir mokyklos apylinkėse visokių nedraugiškų maisto produktų. Dažnai lankausi mokyklose ir dažnai lieku nepatenkinta pasiūla, kurią gaunu. Bandelės su visokiais E, su daug daug cukraus etc. Reta mokykla kepa savo bandeles. Beje, yra ir tokių. Pvz. Adutiškio vidurinė mokykla. Valgyklos bandelės – kaip iš močiutės pečiaus. Prieš atvažiuodama su darbais, užsisakau visą maišelį.

Norėčiau visus tėvelius ir mamytes pakviesti vasario mėnesio akcijai
„Man rūpi draugiškas maistas“,
kuriai nereikės jokių ataskaitų ir resursų.


Dažnai matau vaikus, kaip kokius nutrūkusius nuo grandinės, bebėgančius iki artimiausio prekybos centro pirkti čipsų, kokakolos ir kitokių energizuojančių nuodų. Noriu akcentuoti, kad ne visi vaikai taip elgiasi. Bet būdami neabejingi ir šalia gyvenančiam, padarysime daug gero nelikdami abejingi.

Aš noriu labiau pati aprėpti savo vaiko "nusivalgymus", kad galėčiau kuo ilgiau rūpintis jos sveikata ir jo sveiko maitinimosi įgūdžiais, kurie, labai tikėtina, augant savarankiškumui, peraugs į sveiko maitinimosi poreikius.

Kaip galime prisidėti prie akcijos?Sužinokite, kam išleidžia Jūsų vaikai pinigėlius.
Sužinokite, kur jie gali nusipirkti „negerumų“.
Objektyviai įvertinkite pinigėlių sumą, kurią duodate vaikui pravalgyti.
Ateikite dažniau į mokyklos valgyklą papietauti ar šiaip užkąsti.
Pakalbinkite vaiką apie jo poreikius valgyti vieną ar kitą maistą.
Padiskutuokite su mokytojais apie tai, kad „užsienergizavę“ vaikai sunkiau sutelkia dėmesį ir pakvieskite juos likti neabejingiems. Tai bus puikus spyris Mokytojui pasijusti mama ar tėvu. Nes kai kurie jų taip įeina į Mokytojo rolę, kad pamiršta iš jos išeiti.
Kelkite klausimą, ką galite padaryti, kad vaikams būtų sutrukdyta palikti mokyklos teritoriją pamokų metu. Pasitelkite į pagalbą Mokinių tarybas, aktyvius mokinius, aktyvius tėvus. Pradėkite nuo motyvuotų. Man tai žiūrėti negera, kai matau išsirengusius vaikus žiemą lauke.
Nebijokite pakalbinti mažų krautuvėlių pardavėjų, savininkų ir didesnių parduotuvių administratorių dėl „draugiškų vaikui“ valandų įvedimo. Blogis laimi tik tuomet, kai geri žmonės daro per mažai arba nedaro nieko.
Patys valgykite kuo sveikesnį maistą ir mokykite vaikus rūpintis savo sveikata.


Kad atsirastų daugiau motyvacijos valgymo kultūros kūrimui, puoselėjimui, rekomenduoju žavųjį virėją ir jo įtaigią kalbą.


Šiandien po darbo kepsiu bananų duonelę, kurios vakar nespėjau iškepti. Rytoj virsime su sūnumi daržovių sriubytę su kalakutienos kukuliukais.


Pradėkime keisti pasaulį nuo savęs.

Pradėkime keisti pasaulį nuo šiandien.

Bus smagu, jei be savo esminės Paskirties atrasite laiko keliems sakiniams vasario pabaigoje, kaip Jums pavyko kurti ir puoselėti savo valgymo kultūrą su Jūsų vaikais ir dėl visų mūsų vaikų.


Akcijos pradžia – vasario 1 diena tik pabudus.
Akcijos reali pabaiga dėl labai svarbių priežasčių nenumatyta.
Taigi akcija - ilgalaikė.
Mėgstanti skaniai pavalgyti ir bandanti skaniai - sveikai gaminti,
Ramunė

P.S. jei šiame įraše kai kurie žodžiai pasirodė kažkur matyti ar girdėti, tai tik sutapimas. Sumanymas yra originalus ir paveiktas įvairiomis gerosios patirties veiklomis, kurių apstu mūsų gyvenime.

9 komentarai:

zivkulis rašė...

Ramune, tikiuosi Jūsų iniciatyva pasieks tėvelių ausis..:) pati eičiau taip daryti, tik aš dar esu mama mažosios, kuri dar nelanko nei darželio nei mokyklos.bet man jau dabar baisu kas laukia, kokie pavyzdžiai ir koks maistas duodamas darželiuose..Linkiu sėkmės dideliausios :)

Ramunė Murauskienė rašė...

Živile, maniškis irgi dar nedarželinis ir nemokyklinis. Tačiau manęs tai neatleidžia nuo atsakomybės prieš ryt dieną :) Dirvą reikia arti daug anksčiau prieš sėją :)
Noriu pakviesti suaugusius susitelkti ir visiems bendrai pasirūpinti mūsų visų vaikais.
Man ne vis vien, kad svetimas vaikas , eidamas gatve, valgo čipsus ir geria energetinį gėrimą.
Noriu ir mokytojams pasakyti, kad tokie "susimakalavę" vaikai jiems sudėtingi pamokų metu.
Noriu tėvams pasakyti, kad jų atsakomybė užtikrinti kuo sveikesnę mitybą.
Matau, kaip vaikai iš mokyklos namo eina nešini picomis... Liūdna darosi...
Nesu ekologijos ligonė.
Bet yra tiek daug skanaus ir sveiko maisto, ypač, jei jis padarytas su meile.
Jaučiu didelę pagarbą visiems, kurie šviečia mus visus dėl sveikos virtuvės.
Dirbau mokykloje, žinau tą maistą, nuo kurio kyla rūgštys ir jis dvelkia pasenusiais riebalais.
Mačiau pradinukus, kurie kotletus ir košę valgydavo šaukštais, tarsi jie būtų kokie nenormalūs ir negebėtų valgyti kaip ir mes, suaugę - su šakute ir peiliu.
Norėčiau šiuos dalykus pakeisti.
Nes mokykla - kaip namai vaikui gali būti.
Tiek daug laiko Žmonės ten praleidžia.
Ačiū už palaikymą.
Junkitės ir Jūs.

Aušra rašė...

1. Sveika (arba nesveika) gyvensena yra gyvenimo budas, o ne vienadiene akcija;
2. geriausias budas issigelbeti nuo blogo mokyklos maisto yra ideti vaikams pietus ir uzkandzius is namu; nereikes tada dejuoti, kokios prastos mokyklos bulkos, ar kokios riebios picos;
3. visiems bus tik geriau, jeigu mokytojai bus 100% isijaute i mokytojo/pedagogo role, o ne pataps auklytemis; tegu vaiku auklejimu ir rupinimusi uzsiima tevai/globejai/soc. darbuotuojai (jeigu tevu ir globeju nera); o mokytojai tegu atsidave dirba savo tiesiogini darba;
4. niekas taip manes neerzina, kaip savo teisingumu ir puikumu itikeje moteriskes, norincios visa pasauli isaukleti ir visiems pasakyti, kaip reikia gyventi; vienos mamos virs namuose koses ir keps bananines duonas, o kitos dirbs po 15-20 val. per para ir gaus Nobelio premijas; dar kitos sportuos ir laimes olimpinius medalius; kiekvienam savi prioritetai, ir ne musu reikalas kazka aukleti ir aiskinti, kuo ir kaip vaikus maitinti, ar kaip juos RENGTI!!! kaip ne musu reikalas, ar kazkieno vaikas valgo bulviu traskucius, arba be striukes laksto po kiema;
5. Ramune, Jums atrodo, kad jus darot taip, kaip reikia, ir tie, kurie daro kitaip, yra vargsai ir neismaneliai; toks va stai poziuris vadinasi AROGANCIJA.

Anonimiškas rašė...

Ramune, Jūsų iniciatyva būtų labai nebloga. Tačiau atstumiančioji dalis yra "supermamiškas" tekstas: skrandukai, pinigėliai, sriubytė, duonytė..

kalbėjau su keliais pažįstamais, jų pastebėjimas buvo toks pat..
būtų gaila, jei gera idėja nesulauktų reikalingo aktyvumo dėl prastos komunikacijos kalbos..

Ramunė Murauskienė rašė...

Mama, dėkoju už komentarą.

Savo Gyvenime vadovaujuosi paprasta taisykle: darau tai, ką realiai galiu padaryti. Tikiu, kad įvairios iniciatyvos paskatina vienaip ar kitaip elgtis. Taip pat tikiu, kad būdama neabejinga kito elgesiui darau gerus darbus. Tik per jėgą neperšu nei savo gyvenimo būdo, nei savo įžvalgų, nei minčių ir požiūrių. Žinau, kad man pakeliui ne su visais. O su tais, su kuo pakeliui, smagu gi :)
Dar kartą norėčiau pabrėžti, kad Gyvenime kiekvienas mes vykdome savąją Paskirtį. Arba bent jau pageidautina, kad ją vykdytumėme. Ir nesvarbu, ar tai bananų duonelės kepimas, ar medalių laimėjimas ar dar kas nors. Ir įvairios veiklos formos neatleidžia nuo atsakomybės rūpintis visų mūsų vaikais. Tik ne visi tą daryti gali. Tikiu, kad kuo daugiau bus neabejingų neteisybėms žmonių, tuo bus geriau gyventi.

Ačiū už puikią idėją diskusijoms bent kelioms.
Pirma - tai mokytojo vaidmuo vaiko gyvenime. Aš jį regiu kur kas platesnį. Bet apie tai - kitas įrašas.

Antra - "niekas taip manes neerzina, kaip savo teisingumu ir puikumu itikeje moteriskes, norincios visa pasauli isaukleti ir visiems pasakyti, kaip reikia gyventi" - o kaip su vyrais? Nes puikybė iš esmės bruožas be lyties. Būdingas visoms lytims. Čia tik kirba dar viena auksinė taisyklė: kiekvienas atsakingas už savo jausmus. Taip kad Jūsų susierzinimas su kitų puikybe nesusijęs tiesiogiai.

Trečia - atsakomybė už kitus. Aš sureaguoju, jei vaikas iš mokyklos lekia pusnuogis per gatvę, kai tik yra proga. Nes manau, kad jam neabejingų žmonių per daug nebus. Be to, gal jis net neturi rūpestingo suaugusiojo. Gaila, jei visiems būtų PX. Laimei, daug kam ne PX.

Mama, jei Jums įdomu, kaip man kas atrodo, Jūs pasiteiraukite manęs. O ne kalbėkite už mane. Tačiau čia gimsta dar viena tema diskusijai, kuri labai tinka čia:
KAS YRA AROGANCIJA?

Ramunė

Ramunė Murauskienė rašė...

Vaida,

ačiū už atgalinį ryšį.

Supermamiškas stilius - kas čia per brendas? Apie jį negirdėjau.

Supermamų forume (jei čia apie jį) nesilankau, todėl negaliu vertinti, į ką panašus mano tekstas.

Savo tinklaraštyje rašau tokiu formatu, koks jis man mielas ČIA IR DABAR. Čia yra mano erdvė, be kitų nusakytų rėmų. Ir taip daug tekstų rašau pagal tam tikrus reikalavimus. Čia - kuriu, atsipalaiduoju, mintiju ir mėgaujuosi.
Kai mąstau apie savo mylimą sūnų, tai dažnai mažybiškus žodžius rašau. Net mylimam vyrui verdamą maistą galiu taip įvardinti. Tame nieko atstumiančio nematau.

Jei norėčiau paplatinti savo akciją delfyje, tai formatas teksto būtų kitas.

Bet nuoširdžiai dėkoju už būtent tokį atgalinį ryšį. Jis labai įpareigoja.

Tačiau žinau tik viena, kas norės likti neabejingas, rytojaus rytą pradės šiek tiek kitaip :)

Ramunė

Laura rašė...

Moterys, tikrai, kazkaip... Nebukim tokie pagiezingi. Grazi iniciatyva, grazus pastebejimas, grazi "akcija". Galbut kai kuriems teveliams, kurie dirba dirba dirba - tai gera ideja, mintis, pastebejimas.
1. Manau, kad tikrai turetume nelikti ir nebuti abejingi kitiems, kitu vaikuciams, kai tik pavyksta. Jei ne visa laika, bet stengtis ir mokytis galima.
2. Mokytojas ir mano manymu - labai svarbus asmuo placiaja prasme mokyklinuko gyvenime.
3. Kabinejimasis prie mazybiniu zodeliu - jau asmeniskumai. Ramunei tai meiles ir nuosirdumo israiska.
4. Isaukleti ir aukleti viso pasaulio mes negalime, bet galbut viena, kita zinute viena kita zmogu pasieks, padarys jam vienokia ar kitokia itaka, atkreips demesi. Galbut kazkas pasikeis.
5. Tiems, kam idomu ir rupi, tokie pastebejimai naudingi, atkreipia demesi. Kitos mamos, paskaiciusios, galetu prisideti kitais savo naudingais patarimais ir patirtimis (kaip, pvz viena pataria viska namuose paruosti ir ideti vaikuciui i mokykla).

Mano mazosios dar ne darzely ir ne mokkloj, bet ir man rupi. Ir Ramune atkreipe demesi, dave minciu. Baltai pavydu skaityti, kaip jie su suneliu graziai laika leidzia. Ir siek tiek baltas nepiktas pavydas nueina, bet duoda minciu pasitempti, pasistengti, rasti savo maziausiems stebuklams laikelio ir investuoti i juos kuo daugiau meiles ir silumos.

Laura rašė...

Moterys, tikrai, kazkaip... Nebukim tokie pagiezingi. Grazi iniciatyva, grazus pastebejimas, grazi "akcija". Galbut kai kuriems teveliams, kurie dirba dirba dirba - tai gera ideja, mintis, pastebejimas.
1. Manau, kad tikrai turetume nelikti ir nebuti abejingi kitiems, kitu vaikuciams, kai tik pavyksta. Jei ne visa laika, bet stengtis ir mokytis galima.
2. Mokytojas ir mano manymu - labai svarbus asmuo placiaja prasme mokyklinuko gyvenime.
3. Kabinejimasis prie mazybiniu zodeliu - jau asmeniskumai. Ramunei tai meiles ir nuosirdumo israiska.
4. Isaukleti ir aukleti viso pasaulio mes negalime, bet galbut viena, kita zinute viena kita zmogu pasieks, padarys jam vienokia ar kitokia itaka, atkreips demesi. Galbut kazkas pasikeis.
5. Tiems, kam idomu ir rupi, tokie pastebejimai naudingi, atkreipia demesi. Kitos mamos, paskaiciusios, galetu prisideti kitais savo naudingais patarimais ir patirtimis (kaip, pvz viena pataria viska namuose paruosti ir ideti vaikuciui i mokykla).

Mano mazosios dar ne darzely ir ne mokkloj, bet ir man rupi. Ir Ramune atkreipe demesi, dave minciu. Baltai pavydu skaityti, kaip jie su suneliu graziai laika leidzia. Ir siek tiek baltas nepiktas pavydas nueina, bet duoda minciu pasitempti, pasistengti, rasti savo maziausiems stebuklams laikelio ir investuoti i juos kuo daugiau meiles ir silumos.

Ramunė Murauskienė rašė...

Laura,
dėkui už palaikymą.

Esu tokia, kokia esu. Darau klaidų, kaip ir kiti tėvai. Tačiau ir apie jas garsiai kalbu, ir džiaugiuosi garsiai gerąja mamystės patirtimi. Savo gerąja patirtimi. Tačiau neperšu jos kitiems. Bet gal kam pravers... Kas ten žino, su kuom man pakeliui šiame gyvenime...

Suvokiu, jog mano tinklaraštį skaito tie, kas kažko čia ieško. Jie dalyvauja tam tikros formos internetinėje diskusijoje, nes užsuka čia.

O visi išjausti jausmai, kurie kyla perskaičius vieną ar kitą mano tekstą - ne mano, o skaitytojo.

Ramunė