Pokalbis su Marina Targakova

Pokalbis su Marina Targakova (2014 m. liepa)

Visai neseniai Marina Targakova, populiari psichologė iš Kazachstano, vedė viešą paskaitą Kijeve. Išsamus pasidalinimas apie išgyventas emocijas pačios Targakovos ir tų, kurie atėjo į paskaitą, išrašytas labai jaudinančiame laiške,  kuris sparčiai paplito internete. Po paskaitos Marina Targakova nusprendė pradėti neįprastą judėjimą "Motinos malda".

Savo laiške jūs rašote, kad motiniška energija sumažėjo. Ką tai reiškia?

Moteris turi įvairias energijas, viena iš jų - seksualinė. Šiuo metu seksualinė energija išaukštinta kaip kultas. Apskritai, seksualinė energija priklauso tik sutuoktiniui vyrui labai gerų vaikų pradėjimui. Tačiau dabar moteris gali namuose vaikščioti ne tokia graži, bet viešumoje ji atrodys taip, kad ją galima būtų pavadinti seksualia, moterim vampyre ir pan. Šiuo metu moteris labai intensyviai naudoja būtent šią energiją, o motiniška energija labai skurdi. Kas tai yra motiniška energija? Tai lyg žemė: mes vaikštome žeme, ant jos viskas auga, mes valgome vaisius - viską mums duoda žemė. Taip ir motina: ji beveik nematoma, ji tiesiog šalia, kaip vitaminas - augimo vitaminas, meilės vitaminas. Šiuolaikinė moteris nori, kad į ją atkreiptų dėmesį. Į mane kreipiasi labai daug moterų, kurios konkuruoja su savo dukromis, nes mamos atrodo ne ką blogiau už dukras. Motinos gali net dukrų vyrus pavilioti! Ir tai ne viena istorija - štai ką mes pasiekėme. Juk motina tiesiog maitina, ji ta žemė, ant kurios viskas auga, todėl moterims motiniškos energijos labai reikia. Aš nesakau, kad reikia atsisakyti grožio, tačiau būtina save kai kuo papildyti.

Socialiniuose tinkluose jūsų pasirodymai išdalinami į citatas. Štai viena jų: "Nuo to, kaip auklėjama maža mergaitė ir mažas berniukas, priklauso visos valstybės ateitis."

Tai tiesa, nes mergaitę valia mokyti vienų dalykų, o berniuką - kitų. Pavyzdžiui, mergaite privalu rūpintis, o berniuku svarbu tikėti. Dabar viskas atvirkščiai: mergaitėmis tikima, o berniukais rūpinamasi. Rezultatas - berniukai tampa lyg mergaitės, labai jautrūs, nors berniukams reikia mokytis būti asketiškiems. Ne veltui anksčiau buvo kadetų kursai. Dabar visi vengia kariuomenės, išsisukinėja nuo askezių ir taip stipriai rūpinasi berniukais, o mergaitėmis tiki ir kalba: "Tau viskas pavyks, pirmyn, pirmyn!" Ir moteris susitelkia ties karjera, o jai vertėtų mokytis kurti jaukumą, darną, grožį, kalbos grožį, minčių grožį. Tai viso seminaro tema.

Laiške jūs minėjote, kad tikroji motina negali mylėti tik savo vaiko. Kaip tai suprasti?

Pagal savo prigimtį, net maža mergaitė, kuri gimsta, kurios niekas nemokė, kuri neturi vaikų, net ji ima į rankas lėlę ir ja rūpinasi. Atkreipkite dėmesį, kad tą daro visos mergaitės. Motinystė jau yra moteryje. Tai svarbiausias moters turtas, kurį ji turi atiduoti pasauliui. Moteris užaugina savo vaikus, dovanoja juos pasauliui, kad pasaulis taptų geresniu. Pavyzdžiui, Motina Teresė savo vaikų neturėjo, bet  mama ji buvo tūkstančiams vaikų. Atėjo laikas liautis gyventi savo nuosavybės jausmu, nes būtent savininkiškumas žaloja net ir nuosavus vaikus, nes mes juos norime kontroliuoti, norime kištis į jų gyvenimą. Aš prisimenu save mažą, kai išeidavau į kiemą, močiutės manęs klausdavo:  "Ar tu šiandien valgei, kur tavo mama?" Aš, mažas vaikas, rūpėjau visiems. Namų raktai būdavo po kilimėliais pas visus, mes neužsirakindavome. Dabar žmonės labai susikaustę. Ką reiškia pats žodis "laimė" (rus. счастье)? Jis reiškia - būti dalimi (vert. pastaba: rusiškas žodis - часть reiškia dalis), t.y. kai mes suprantame, jog visas pasaulis yra viena didelė šeima.

Kosmonautai pasakoja, jog, pirmą kartą atsidūrę kosmose, pamatė, kokia mūsų Žemė yra maža ir trapi. Norėtųsi visus žmones nusiųsti į kosmosą, kad jie tai pamatytų. Jei kiekvienam iš mūsų užgims jausmas, jog kiekvienas žmogus yra brangus, kad laimės neįmanoma sukurti atskirame trijų kambarių bute, tiesiog neįmanoma,  nes mes vis tiek būsime nelaimingi dėl viso pasaulio įtakos mums. Mes pilam užterštą vandenį lauk, mes valgome šlykščias daržoves, vaisius, Žemė kenčia... Visas pasaulis sujungtas nematomomis gijomis, ir tik dėl mūsų egoizmo, dėl mūsų atskirties mes nebematome šio pasaulio saitų. Motina yra ta, kuri visa turi pamatyti pirmoji, nes jai viską lengviau padaryti.

Paskutiniu metu mes stebime didelį susidomėjimą "išmintingu žinojimu", t.y. tomis žiniomis, kurių neduoda mokyklos ar valstybiniai universitetai. Kaip jūs manote, kodėl tai populiaru?

Nes pasaulis pamatė, kad jis išprotėjo. Aš ką tik grįžau iš Europos - vedžiau ten seminarus, ten jau penktokams organizuojamos seksologijos pamokos. O jei tėvai prieštarauja, tai taip vadinama juvenalinė justicija gali iš tėvų atimti vaikus. Protingi žmonės mato, kas vyksta pasaulyje, kur mes ritamės, todėl jie nori suprasti viso to prasmę. Mes nenorime būti tik vartotojais, pirkėjais, o mus jau tokiais padarė. Supraskite, anksčiau nebuvo tokio kiekio vaistinių, tokios gausos notarų, mes nepasitikim vienas kitu, mums reikia krūvos antspaudų prieš ką nors sakant.

Mus pavertė vartotojais. Mums sako, kad šis telefonas jau nebemadingas, imk kitą. Ir žmogus tampa vartotojišku gyvuliu, o tam tikra dalis protingų žmonių nepasiruošę taip gyventi. Todėl jie susidomi išmintingu žinojimu. Taip jau nulemta iš anksčiau. Visi žino, kad artėja Aukso amžius, jis turi prasidėti. Bet jis prasidės tada, kai mes pradėsime patys busti ir žadinti kitus klausdami: "Ar dar ilgai mes būsime dvikojais gyvuliais?!"  Buskime, darykime ką nors gero, vienykime gerumo jėgas ir, galų gale, - būkime protingais žmonėmis. Štai kodėl mes subūrėme visuomeninį judėjimą "RAZUM.Life" (vert. Protas.gyvenimas). Beje, Astanoje labai greitai atidarysime filialą. Mes turime ir Praktinės psichologijos aukštąją mokyklą. Turiu labai daug studentų visame pasaulyje, jie studijuoja santykių mokslą, filosofiją, yra internetinių projektų. Tokių studentų vis daugėja. Ačiū Dievui, dabar surenkame tūkstantines auditorijas ir šis procesas man suteikia labai daug vilties.

Papasakokite apie judėjimą "Motinos širdis": kas tai yra ir kam jums to reikia?

Aš supratau, kad negaliu stovėti nuošalyje, nes toks jausmas, kad pasaulis išprotėjo. Pasaulis toks turtingas technologijomis, bet toks skurdus širdimis. Mes visi kenčiame dėl širdies ligų. Turiu minty ne fizines kančias, o tą širdies sutrikimą, dėl kurio mes nepajėgiame jausti kito žmogaus skausmo. Pradžioje aš parašiau laišką studentams, kurie laišku pasidalino internete, socialiniuose tinkluose. Per kelias dienas aš gavau šimtus atsiliepimų iš įvairių Žemės vietų. Neseniai mes darėm tokį flesh mob'ą: dalinom gėles Pirmojo Prezidento parke. Mes prieidavome prie mamų, įteikdavome gėles sakydami, kad vaikai yra gyvenimo gėlės ir prašėme pasimelsti už visus pasaulio vaikus. Ir ne tik už ukrainiečių vaikus ar arabus, kazachus ar rusus... Nebūna skirtingos tautybės vaikų, yra tiesiog vaikai. Moterų akys ašarojo, jos dėkojo ir žadėjo melstis. Mes norime tęsti šią akciją.

Yra oranžinė revoliucija, tulpių revoliucija, tačiau revoliucija turi įvykti širdies viduje. Ne prieš kažką, o iš esmės už žmones, už pasaulį, už vaikus. Mes toliau tęsime nuotraukų parodų, flash mob'ų, festivalių organizavimą. Yra neapsaugoti visuomenės sluoksniai, jiems reikia skirti dėmesio. Tiesą pasakius, jiems net ne pinigų reikia. Jiems reikia bendravimo, šilumos, rūpesčio ir dėmesio - jiems tai labai svarbu. Aš nežinau, koks bus viso to rezultatas, bet man atrodo, kad tie, kurie dalyvaus šiame procese, taps geresniais.

Ar jūs galite atsakyti į klausimą, kokia gyvenimo prasmė?

Gyvenimo prasmė - tai atrasti meilę Dievui ir visai jo šeimai, t.y. visiems žmonėms, bei išmokti  tarnauti nesavanaudiškai. Ir jei mes to išmoksime, mes tapsime labai puikiais žmonėmis. Tie, kurie įvairiose konfesijose įkvepia žmones, daro tai labai nesavanaudiškai. Dabar pasaulis labai savanaudiškas, o mums reikia išmokti mylėti. Juk meilės šaltinis ne materialiame pasaulyje, meilės šaltinis (skirtingose kalbose jį įvairiai vadina) - tai Aukščiausiasis Protas, tai Absoliučioji Tiesa, ir mes tiesiog privalome savo žvilgsnius kilstelti viršun. Homo sapiens - tai žmogus, žiūrintis dangun.

Šaltinis:

http://tengrinews.kz/conference/

http://www.psiholog3000.ru/raznye-intervyu/marina-targakova-do-kakih-por-my-budem-dvunogimi-zhivotnymi