2011-09-22

Mano svajonių darželis. 1dalis




Kai man buvo trisdešimt dveji metai, aš pradėjau lankyti savo svajonių darželį.
Kiekvieną rytą apkabindama vieną ar du suaugusius, kurie gyvena su vaikais savo svajonių gyvenimą, aš esu rami - mano vaikui ten gera, saugu, malonu.

AŠ NETRUKDAU JIEMS GYVENTI - gerai skamba atsakymas į klausimą - ką veikti su vaikais visą dieną.

Aš klausiu, kaip jam sekėsi, o ne ką jis veikė.
Suprantu - jis ten gyvena.
Žinau - jis ten gerai gyvena.


O kur lavinimas - paklausite...

Man svarbiausia, kad jau ketverių sulaukusiam vaikui žmonės aplink leidžia būti savimi, sudaro sąlygas pilnaverčiam buvimui su kitais, sukuria situacijų, kai mažas žmogutis yra labai naudingas.
Taip ne tik auginama ir puoselėjama vaiko savivertė.
Dar daugiau - taip vaikas turi visas tinkamiausias sąlygas tapti savimi, tapti tuo, kuo jis gali tapti.

Užplūdus ant smegenų abejonėms girdžiu švelnų paliepimą - NEVERTINK SAVO VAIKO, GIRDI?

Šyptelėjau ir dabar...

Susitinka ryte sūnus kitus vyresnius du bičiulius ir sako:
-Na, labas, žvirbliai :)

Mano žvirblio, vėluojančio į dar vieną dieną tikrojo gyvenimo, laukė visas būrys vaikų. Mielai moteris pasirūpino, ar mano vaikas valgė pusryčius. O buvo jau vidurdienis :) Vaje, pamaniau, aš taip prastai kaip mama atrodau? :) Ne... Rūpestis tik didelis yra kiekvienu...

Šiandien tikrame gyvenime vaikų laukia žygis į mišką...
Neperšlampamais rūbais, su nosinėmis kišenėse mažiai lyg nykštukai laukia tolimesnių nurodymų...

Išvažiavau pavydėdama....
Turiu veiklos neatidėliotinos...
Bet kitą kartą eisiu kartu...
Būtinai...

Man taip gera ir ramu ant dūšios...
Išlaukėm kartu su sūnum tinkamo laiko atjunkymui... Paskaitykit, kas neskaitėt dar čia mano asmeninę atjunkymo istoriją.

Išlaukėm kartu su sūnum tinkamo laiko intensyvesniam bendravimui su kitais.
Be streso, su dideliu vidiniu saugumu.
Aš žinau - dabar jis tikrai pasiruošęs darželiui.

Ačiū Širdžiai - geriausiai patarėjai.
Ačiū Atkaklumui - švelniausiam saugotojui.
Ačiū buvusiai auklei ir močiutei - nuostabioms tarpinių saugių stotelių mano sūnui kūrėjoms.

Man pavyko.
Stebėjau, palydėjau.
Į tikro gyvenimo kelionę.

Esu šalia.
Nes pati galiu ten gyventi taip, kaip man gyvenasi.

Su blynų kepimu gimtadienio proga, su kavos atsigėrimais prie iškepto pyrago, su pušų ir lietaus kvapu ant nosies galo, kai kūną šildo sušilusio medžio aplinka.

Aš myliu tokį gyvenimą.

Tikiu:


Laisvo žmogaus istorijos niekada nelėmė atsitiktinumas;
ją lėmė jo paties pasirinkimas
DVAITAS D. ElZENHAUERIS



Rudeniškoje ramybėje,
Ramunė


2 komentarai:

Žydrūnė rašė...

Šiandien atradau šį tinklapį.Gera skaityti, negaliu atsitraukti.Gyvenime nesu rašius komentarų, neturėjau laiko "visokiems ten forumams", bet čia kitaip...Maniau,kad mano emocinė būklė stabili, bet skaitant "Mano svajonių darželis.1 dalis"ir kitas rubrikas, kažkaip ėmė nevaldomai tekėti ašaros - iš laimės, iš šalia esančio gerumo, iš žinojimo, kad mano mintys, nuomonė yra "nevienišos", kad radau daug "atsakymų", kurie patvirtino mano "mamos nuojautą" auginant 2m.sūnų..O visko dar ir neperskaičiau.Ačiū Jums,kad esate.

Žydrūnė rašė...

Šiandien atradau Laimingų vaikų šalies tinklapį.Pradėjau skaitinėti ir negaliu atsitraukti.Gera.Jauku.Šilta.Nesu rašiusi komentarų, neturėjau laiko "visokiems ten forumams"...Čia viskas kitaip.Maniau, kad esu emociškai gana stabili, bet baigus skaityti "Mano svajonių darželis.1dalis", kitus straipsnelius,ėmė savaime tekėti ašaros - iš laimės, iš gerumo šalia,iš žinojimo, kad mano mintys, "mamos nuojauta" auginant 2m.sūnų yra "nevienišos" ir kad radau atsakymus, kuriuos širdyje žinojau, bet dabar labai gera perskaityti...Ačiū Jums, kad esate.