Sveiki,
sveikinu Jus visus labai nuoširdžiai su šv. Kalėdomis ir artėjančiais Naujaisiais metais. Visa savo širdimi jaučiu, kad jie bus geri. Svarbu Tikėti, Mylėti, Norėti, Daryti...... Ir dar daug daug yra svarbaus.....
Vis stebiu, kaip dažnai esu skaitoma... taip nuliūdau, kad daug skaitovų buvo per šias dienas.... Net savaitgaliais esu mažiau skaitoma.... O šventės skirtos šeimai, tėvams, vaikams, draugams, bet ne kompiuteriui... nebent jame atrandate savo mylimus.... Todėl esu dabar rečiau nei bet kada..... Juk prieš mirtį gailėsimės tik dėl artimųjų, o ne dėl visų........ paskubėkime parodyti Meilę visiems, kuriuos mylime.....
Šiuo metu, kai rašau Jums, nes jau labai noriu, mano mažius žiūri nuostabią istoriją apie du robotukus, kurie paisė savo paskirties..... Būtinai pažiūrėkite apie Ievą ir Wall'isą..... Ir išmokite vykdyti savo paskirtį...... Nes mes visi susiję.....
Šiuos metus paskirsiu šeimų stiprinimui ir bet kokių bendruomenių, kuriose gyvena mūsų visų vaikai, stiprinimui: darželiai, mokyklos, ligoninės. Turiu labai daug realių planų - pasiūlymų ir juos būtinai išnaudosiu.....
Sakau ir sakysiu:
VAIKAI YRA VISŲ MŪSŲ.
Todėl turime labai susitelkti, kad jiems būtų gera gyventi šalia mūsų, jau užaugusių...
Žinot, per šias šventes pamačiau savo sūnuje savo pačios atspindį. ir pamilau, įsimylėjau.... Jaučiuosi dar tvirčiau, kad net be jokių edukologinių ar dar kokių kitokių psichologinių teorijų, kurios ir rėmina žmogų, man pavyksta įgyvendinti tai, apie ką kalbu, rašau, mintiju....
Ir ne tik savo vaikui...
Jums visiems...
teko mamoms duoti spyrį, kad prabustų ir pažvelgtų į savo vaikus...... Su meile.... Esu ne žiauri, bet pasitikiu mamos Širdimi.... Daug gavau šiemet sudėtingų laiškų.... daug išgyvenau.... Nes sunku, kai mažai ką gali pagelbėti....
Stengiausi suteikti palaikymo... Pavyko ne visuomet... Ačiū, kad pasitikite.....
Bet niekada nesistengiau duoti patarimo - aspirino..... Jūs pažįstate savo vaikus.... Ne aš..... Jūs juos girdite verkiančius - ne aš.... Jūs juos matote laimingus- ne aš..... Todėl Jūs jiems turite daugiausia galios padėti - ne aš.....
Šiemet gavau kaltinimą:
per daug myliu vaikus, nes jie tikrai ne tokie geri, kaip rašau...
Su malonumu priimu šį kaltinimą: Taip - aš myliu Vaikus, visų vaikus myliu..... Nes jie tokie geri, kaip rašau ne tik aš....
Tai, ką rašau Jums, yra sintezė viso to, kas patenka į mano širdį..... O į širdį patenka ne bet kas....
vaikus sugadina suaugęs žmogus....
Atleiskite, jei buvau per kategoriška.... Ir suglumote.... Aš mokau Jus mokydamasi pati.....
Kiekvienas mano tekstas buvo parašytas su meile....
lapkričio 2 dieną dalyvavau Humanistinės pedagogikos skaitymuose..... Būtinai dar apie juos parašysiu ir atgaivinsiu savo Geros mokyklos dirbtuves.... Jaučiuosi skolinga ponui Artūrui Gobiui, nes jo dėka mano veikla prasiplėtė iki tokių plotų, apie kuriuos anksčiau tik svajojau... Artūrai, Jums to dar nesakiau, neradau laiko, atleiksite :) Jaučiuosi skolinga mylimam ir gerbiamam Šalvai Amonašviliui, kuris, savo pastiprinimu ir padrąsinimu dovanojo Meilę ir Tikėjimą... gal net nedovanojo, o tik visu savo gėriu dalinosi.... Ir tai buvo nerealu.... Pagaliau visiškai drąsiai vedu seminarus mokytojams. Nes supratau, kad tai, apie ką šneku aš, aprėpia Humanistinė pedagogika. Aš tik savo Širdimi sekiau. Nusekiau pas Šalvą Amonašvilį. Aišku, ne pirmą kartą. ir dar pas daug gerų žmonių pakliuvau..... Netyčia.... Gavau daug pastiprinimo. 2011 metais seminarai bus daug stipresni.... Nes nuo 2011 metų priklausau Humanistinės pedagogikos mylėtojų bendruomenei.... vaje, tik nario mokestį reikia susimokėti ;)
Stebuklai yra mumyse...
Aš moku kurti Kalėdų pasaką sau, mano mylimiems žmonėms... O Jūs? kalėdų seneliai esame mes...
Išmokau šiemet sakyti garsiai gražius dalykus:
-Esi graži...
- Pamilau tave...
-Tu stipri...
-Tu pats geriausias Tėtis, kokį tik pažįstu...
-Tu man patinki...
-Ačiū Tau...
Taip prasideda stebuklai....
Man šie metai buvo labai dosnūs.
Ačiū Jums visiems.
Didžiausias turtas, kurį turiu garbės saugoti, tai įgyti santykiai su žmonėmis.
Svarbiausia, ką išmokau tarti garsiai ir mintyse:
Aš Tave myliu,
Atsiprašau,
Ačiū tau
Gruodžio viduryje buvau Kaune, susirinko 40 mamų ir tėčių.... man buvo baisu.... bet meilė mūsų visiems vaikams man leido išlikti savimi....
Mes visi pastatėme savo svajonių pilį....
jūs irgi tą galite padaryti....
Tik nepamirškite, kad statybininkai, tai yra MEILĖ
VILTIS
TIKĖJIMAS
PAKANTUMAS
DOSNUMAS
ATLAIDUMAS
PAGARBA
NUOŠIRDUMAS
Su meile,
Kalėdinės skraistės apgaubta, mylimųjų nubučiuota
Ramunė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą