Akcentuoju, kad esu prieš smurtą. prieš bet kokį smurtą.
Tačiau esu prieš nevienareikšmiškas sąvokas ir keliamą įtampą visuomenėje ir prieš skubotus sprendimus, kurie gali iš esmės nulemti šeimos sampratą, lyties sampratą bei didina tėvų neviltį dėl vaikų auklėjimo.
Kviečiu šviestis šia tema ir likti budriems bei sekti įvykius.
Šiandien Lietuvos tėvų forumas organizavo spaudos konferenciją
Lietuvos
tėvų forumas antradienį sukvietė žurnalistus ir perspėjo, kad Lietuva
yra stumiama į susinaikinimą. Forumo narių įsitikinimu, Europos Tarybos
konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje
prevencijos bei kovos su juo griaus tradicinę šeimą.
Forumo narys Renaldas Jančiauskas baiminosi, kad kova su smurtu ir diskriminacija yra tik priedanga lyties trynimui ir homoseksualų privilegijoms įteisinti.
Skaityti toliau
Prašau palaikyti LTF iniciatyvą ir burtis į sąmoningų piliečių, tėvų ir NVO būrį.
Pasirašyti atvirą laišką galite čia.
Seime vyko diskusija "Šeimos politika - ką gali ir ko negali pačios šeimos". Kviečiu susirasti vaizdo įrašą Seimo internetinėje svetainėje, nes diskusijoje buvo dėmesio vertų pasisakymų. Tuomet tikrai galėsite susidaryti savo įspūdį, kas ir kaip.
Mano išsakyta pozicija:
1. Negalime kelti klausimo, ar valstybė priima šeimai palankius sprendimus. Valdžia tiesiog privalo priimti šeimai palankius sprendimus.
2. Tiesioginės veiklos su tėvais patirtis rodo, kad tėvai yra pasimetę, jiems didelę įtaką daro netinkamos nuostatos apie vaikų auklėjimą, nes visa bendravimo kultūra persmelkta psichologiniu smurtu ir agresija, o visuomenėje plačiai paplitusi smurto kultūra. Jei norime pakeisti elgesį, turime pakeisti nuostatas. O tam reikia laiko. Todėl turime skirti daug jėgų prevencijai. Kadangi valstybė dar nėra išbandžiusi visų galimų efektyvių būdų tėvų švietimo prevencijoje, todėl imtis kategoriškų priemonių, t.y. bausti už nežinojimą, nėra protingas ir adekvatus sprendimas.
3. Tėvų švietimas - tai didelė spraga valstybės prioritetuose. Tėvų švietimas turėtų prasidėti ten, kur yra jų vaikai, t.y. ugdymo įstaigose, nuo pat darželio. Kad jie natūraliai galėtų gauti tinkamu būdu pateiktos tinkamos informacijos, skatinančios susimąstyti. Normalu tikėtis iš valstybės paramos visoms organizacijoms, vykdančioms praktinę veiklą.
4. Praktiškai veikiantys specialistai skiria daug laiko žmonių švietimui. Gaila, kad Nevyriausybinės organizacijos, kurios veikia labiausiai savanorystės principu, turi skirti laiko ir energijos ištaisyti netinkamas valstybines intervencijas šioje srityje, pvz. kaip galėjo į 11 ugdymo įstaigų patekti genderizmo projektai?
5. Linkime, kad sistemos elementai: valdžia, piliečiai, nevyriausybinės organizacijos, kompetentingos atitinkamoje srityje, sąveikautų tarpusavyje, kad išrinkti tautos atstovai galėtų priimti sprendimus, kurie neprasilenks su visuomenės lūkesčiais.
6. Kviečiu kelti klausimą, ar viskas, ką siūlo Europos sąjunga, tinka ir mums, lietuviams? Ar tikrai šeimos samprata pasikeitė, ar pasikeitusią šeimos sampratą mums bando kažkas primesti?
7. Tikiu, kad visuomeninės organizacijos nesiliaus stabdžiusios šias ir kitas galimas valdžios nesąmones, kad kuo daugiau tėvų "prabustų" ir pasijustų dar labiau atsakingi už savo vaikus ir tinkamos aplinkos jiems formavimą.
Forumo narys Renaldas Jančiauskas baiminosi, kad kova su smurtu ir diskriminacija yra tik priedanga lyties trynimui ir homoseksualų privilegijoms įteisinti.
Skaityti toliau
Prašau palaikyti LTF iniciatyvą ir burtis į sąmoningų piliečių, tėvų ir NVO būrį.
Pasirašyti atvirą laišką galite čia.
Seime vyko diskusija "Šeimos politika - ką gali ir ko negali pačios šeimos". Kviečiu susirasti vaizdo įrašą Seimo internetinėje svetainėje, nes diskusijoje buvo dėmesio vertų pasisakymų. Tuomet tikrai galėsite susidaryti savo įspūdį, kas ir kaip.
Mano išsakyta pozicija:
1. Negalime kelti klausimo, ar valstybė priima šeimai palankius sprendimus. Valdžia tiesiog privalo priimti šeimai palankius sprendimus.
2. Tiesioginės veiklos su tėvais patirtis rodo, kad tėvai yra pasimetę, jiems didelę įtaką daro netinkamos nuostatos apie vaikų auklėjimą, nes visa bendravimo kultūra persmelkta psichologiniu smurtu ir agresija, o visuomenėje plačiai paplitusi smurto kultūra. Jei norime pakeisti elgesį, turime pakeisti nuostatas. O tam reikia laiko. Todėl turime skirti daug jėgų prevencijai. Kadangi valstybė dar nėra išbandžiusi visų galimų efektyvių būdų tėvų švietimo prevencijoje, todėl imtis kategoriškų priemonių, t.y. bausti už nežinojimą, nėra protingas ir adekvatus sprendimas.
3. Tėvų švietimas - tai didelė spraga valstybės prioritetuose. Tėvų švietimas turėtų prasidėti ten, kur yra jų vaikai, t.y. ugdymo įstaigose, nuo pat darželio. Kad jie natūraliai galėtų gauti tinkamu būdu pateiktos tinkamos informacijos, skatinančios susimąstyti. Normalu tikėtis iš valstybės paramos visoms organizacijoms, vykdančioms praktinę veiklą.
4. Praktiškai veikiantys specialistai skiria daug laiko žmonių švietimui. Gaila, kad Nevyriausybinės organizacijos, kurios veikia labiausiai savanorystės principu, turi skirti laiko ir energijos ištaisyti netinkamas valstybines intervencijas šioje srityje, pvz. kaip galėjo į 11 ugdymo įstaigų patekti genderizmo projektai?
5. Linkime, kad sistemos elementai: valdžia, piliečiai, nevyriausybinės organizacijos, kompetentingos atitinkamoje srityje, sąveikautų tarpusavyje, kad išrinkti tautos atstovai galėtų priimti sprendimus, kurie neprasilenks su visuomenės lūkesčiais.
6. Kviečiu kelti klausimą, ar viskas, ką siūlo Europos sąjunga, tinka ir mums, lietuviams? Ar tikrai šeimos samprata pasikeitė, ar pasikeitusią šeimos sampratą mums bando kažkas primesti?
7. Tikiu, kad visuomeninės organizacijos nesiliaus stabdžiusios šias ir kitas galimas valdžios nesąmones, kad kuo daugiau tėvų "prabustų" ir pasijustų dar labiau atsakingi už savo vaikus ir tinkamos aplinkos jiems formavimą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą