Nuotoliniai kursai moters MOTERS KELIAS

Jei tik aš turėčiau  6 poras rankų, aš jums parašyčiau daug daug. Ir daug dažniau. Apgailestauju, kad taip retai prisėdu prie kompiuterio. Nutariau miegoti grožio miegu tada, kada noriu. Tad mano naktys yra skiriamos miegui :)

Pagaliau turiu galimybę trumpai priminti apie nuotolinius kursus MOTERS KELIAS :)

Moterys, kurios jau daugiau nei 6 savaitės pradėjo savo kelionę, džiūgauja, kaifuoja, nustemba ir nustemba. Nustemba savimi, savo gerumu, savo širdies platumu. Aš tik stoviu šalia ir rodau kelio ženklus :)

Kviečiu ir tave prisijungti. Ir aš tau garantuoju, kad tu skrisi. Ne į kokią nors Turkiją. O savo sparnais. Tai yra nuostabu.

Trumpa informacija apie MOTERS KELIĄ.

Kodėl neskelbiama kaina?
Kuriu savo santykį su pinigais. Jie man svarbūs. Bet ne svarbiausi. Vienos pamokos kaina - 28 eurai. Rudens nuolaida ir jūsų troškimas kuria kitą kainą. Pvz. viena moteris turi daug vaikučių, todėl šiandien negali sau leisti tiek, kiek reikia. Ji startuoja jau dabar, tačiau trūkstamą dalį sumokės vėliau. Kodėl? Nes moterims valia su noru atgauti save. O ne su pinigais. Aš myliu moteris. Nes ta moteris labai nori. O aš tikiu.

Psichologo, kurį galėčiau rekomenduoti bet kam, valanda kainuoja 50 eurų. Kelionė, laikas dar didina kainą. Todėl už 10 pasikalbėjimų su manimi nereikės mokėti 500 eurų.

Kodėl nuotoliniai kursai?
Nes laikas lekia greitai. Ne visos gali sau leisti važinėti į Kauną. Ir nereikia. Aš ateisiu pas jus. Kada? Kada jūs skirsite laiko sau. Mes bendrausime susirašinėjimo būdu. Jums nereikia mano ausies. Galite pasipasakoti bet kam. Aš noriu jūsų istorijų, kad aš galėčiau jus palydėti meilės keliu. Todėl susirašinėjimo, video, skaitymo - labai užteks. Ir garantuoju - visko, ką aš duodu, užtenka, nes moterys yra pilnaverčiai kosmoso sutvėrimai :)

Ar galima nusipirkti vieną pamoką?
Ne. Parduodamas visas pamokų paketas. Jos gaunamos po vieną. Rekomenduoju vieną pamoką per savaitę. Galima - per dvi. Tačiau įmanomas ir individualus tempas. 10 pamokų - kaip visas mylėjimasis. Negaliu leisti, kad iš nežinojimo atsisakytumėte tos dalies, kurioje slypi orgazmas. 

Jei man nepatiks viena pamoka, tai kodėl turiu mokėti už visas iš karto?
Jūs nieko neturite. Jei kyla toks klausimas, vadinasi, ypatingai verta mokytis pasitikėti, atsiduoti. Verta nutolti nuo "garantinių" santykių, kurie tapo norma mūsų visuomenėje. Ir tai visai nesusiję su meile sau. Noras turėti garantiją - tai baimė. Meilė yra tikėjimas. Tikėjimas kelio nauda. Aš visai neperšu savęs. Pasiskaitykite mano rašomus tekstus. Panaršykite FB ir čia. Pajauskite, ar jums manęs reikia. Aš esu profė. Negaliu sau leisti, kad nusipirktumėte nepilnavertį produktą. Čia kaip žaidimo dėžė. Niekur nenusipirksite tik ėjimo figūrėlių. Arba tik instrukcijos.

O jei man nepatiks?
Nepatiks kas? Susipažinti su savimi? Aš nesakysiu, kokia jūs. Aš tik skatinsiu mąstyti. O save pažinti teks jums pačiai. Kas gali nepatikti? Nepatogumas, laikinas diskomfortas, akistata su savimi. Kai miegi kietai, budintis gali būti nepatogu. Bet labai verta. Aš nesu skirta toms, kurios ir toliau nori miegoti. Aš kviečiu šokti. Miegant to daryti negalima.

O jei man netiks?
Kadangi patyrimai yra labai individualūs, tai aš net nesiimu prognozuoti to. Aš tikrai netinku visoms. Aš nesu tipinė psichologė. Aš neguldau žmonių ant kušečių, aš jų neprisirišu ilgam laikui, aš už juos nieko nedarau. Aš tikiu neatsitiktiniais susitikimais, pajautimu, sielų dialogais. Aš įkvepiu, aš matau sparnus, aš kviečiu skristi. Jei tau pakeliui, pirmyn. Jei tau nepakeliui, linkiu gero kelio.

Bet čia ne apie sijonus ir maldas už vyrus?
Ne. Čia - tik apie tave. Nuogą, su sijonu, be sijono, su vyru, be vyro. Tik apie tave. Tu gali priklausyti bet kokiai religijai. Katalikiška ir musulmoniška meilė yra vis tiek meilė.

Koks pamokų formatas?
Gauni vieną pamoką. Reikia skaityti, rašyti, žiūrėti video ar pan. Kai atlieki skirtas užduotis, gauni antrą pamoką. Taip pat bus galimybė pasikalbėti gyvai, dalyvauti tiesioginėje internetinėje paskaitoje. Tam tikras pamokų konstruktyvas yra stabilus. Visa kita - priklauso nuo kiekvienos moters ypatumų ir poreikių.

MIELOSIOS, JAU PRASIDĖJO LABAI GERAS KELIAS. NET JEI JŪS NEPASIRINKSITE MANO KURIAMŲ KURSŲ, JAU PAČIUOSE JŪSŲ KLAUSIMUOSE GLŪDI DOVANOS JUMS IR MAN.
KOKIOS?

TIKĖJIMO PAMOKA, PASITIKĖJIMO PAMOKA, DOSNUMO PAMOKA, PRASMĖS PAMOKA.

AČIŪ, KAD ESATE. AČIŪ, KAD JUNGIATĖS. AŠ ESU LABAI DĖKINGA UŽ KIEKVIENĄ ISTORIJĄ, KURIĄ PATIKĖJOTE MAN. NES TA ISTORIJA - TAI JŪSŲ PERLAI.

 NAUJIENA NR.1

Jau netrukus startuos nuotoliniai kursai mamoms ir tėčiams GYVENIMO SU VAIKAIS ALMANACHAS. Jie bus kaip gyvenimo su vaikais žemėlapis, pranašysčių rinkinys, kalendorius ir dar daugiau. Bus labai vertinga ir labai gerai. Santykių gerinimas su vaikais - garantuotas. Ne tik su mažais vaikais, bet ir su mūsų vidiniais vaikais. MOTERS KELIO pėstininkėms taikoma nuolaida.

Jau dabar galite registruotis

psichologe.ramune@gmail.com

NAUJIENA NR.2

Jau netrukus startuos nuotoliniai kursai moterims KARALIŠKOS MEILĖS KURSAI, kurios nori pagerinti savo ir savo partnerio santykius. Stebuklas tame, kad užteks dalyvauti vienai moteriai. Vyrai liks ten, kur yra ir bus ramūs :) Garantuoju, kad pasikeis labai labai labai daug kas. Ir tikrai nebus taip, kaip norim mes. Arba kaip nori jie. Bus taip, kaip verta :)

MOTERS KELIO pėstininkėms taikoma nuolaida.

Dviejų kursų dalyvėms - dar didesnė.

Jau dabar galite registruotis

psichologe.ramune@gmail.com

AŠ MYLIU :)

 

Knyga jau parduodama

Su džiugesiu sakau:

knygų klube dar galite suspėti užsisakyti mano naują knygą "neTOBULOS MAMOS UŽRAŠAI" su dedikacija ir autografu :)

Pardavėjai sako, kad užsakymai ateina vienas po kito, tad suskubkite :)
Sau ir draugėms.
Nes pristatymas gi bus nemokamas :)

Artimiausias susitikimas su manimi nutiks Kaune, rugsėjo 24 dieną, Žalgirio arenoje, mugėje ESU MAMA. Ir ten galėsite įsigyti knygą. Gal net dedikacijai bus laiko :)

 Labai lauksiu skaitytojų laiškų :)

Mykiu, Ramunė

Nuotoliniai kursai moterims

Sveikos, mielosios.

Kviečiu prisijungti prie moterų, kurios jau kaifuoja nuo pamokų ir nuo savęs atradimo.

Startuokite jau dabar ir MOTERS KELIAS jus pripildys meile, vidine ramybe, atskleis gražiausias jūsų puses.

Šiuo metu yra labai daug mokymų moterims, kurie orientuojasi į išorines "kelrodes žvaigždes": vyrus, visuomenės lūkesčius, primestą seksualumą ir dar ką nors, kas nėra susiję su konkrečia unikalia moterimi. Yra mokymų, kurie tau žada žaibišką rezultatą. Netikėk jais. Tu gali investuoti į žaibišką malonumą. Tačiau vidiniai pokyčiai nevyksta greitai. Vidiniai pokyčiai - tai ne kankinimasis. Tai tiesiog kelias.

Aš kviečiu susitikti su savimi. Siūlau 10 pamokų. Darysi jas tada, kada galėsi. Rekomenduoju vieną pamoką per savaitę. Tačiau tu gali turėti ir savo ritmą. Tai bus ir video, ir audio įrašai, tekstai ir, žinoma, namų darbai. Tai bene svarbiausia dalis. Turėk tušinuką ir gražią knygelę užrašams.

Skirk laiko sau, nes tu to verta.

Kodėl neskelbiama kaina?
Kuriu savo santykį su pinigais. Jie man svarbūs. Bet nesvarbiausi. Vienos pamokos kaina - 28 eurai. Vasaros nuolaida ir jūsų troškimas kuria kitą kainą. Pvz. viena moteris turi daug vaikučių, todėl šiandien negali sau leisti tiek, kiek reikia. Ji startuoja jau dabar, tačiau trūkstamą dalį sumokės vėliau. Kodėl? Nes vasarą moterims lengviau atgauti save. Nes aš myliu moteris. Nes ta moteris labai nori. O aš tikiu.
Psichologo, kurį galėčiau rekomenduoti bet kam, valanda kainuoja 50 eurų. Kelionė, laikas dar didina kainą. Todėl už 10 pasikalbėjimų su manimi nereikės mokėti 500 eurų.

Kodėl nuotoliniai kursai?
Nes laikas lekia greitai. Ne visos gali sau leisti važinėti į Kauną. Ir nereikia. Aš ateisiu pas jus. Kada? Kada jūs skirsite laiko sau. Mes bendrausime susirašinėjimo būdu. Jums nereikia mano ausies. Galite pasipasakoti bet kam. Aš noriu jūsų istorijų, kad aš galėčiau jus palydėti meilės keliu. Todėl susirašinėjimo, video, skaitymo - labai užteks.

Ar galima nusipirkti vieną pamoką?
Ne. Parduodamas visas pamokų paketas. Jos gaunamos po vieną. Rekomenduoju vieną pamoką per savaitę. Galima - per dvi. Tačiau įmanomas ir individualus tempas. 10 pamokų - kaip visas mylėjimasis. Negaliu leisti, kad iš nežinojimo atsisakytumėte tos dalies, kurioje slypi orgazmas.
Jei man nepatiks viena pamoka, tai kodėl turiu mokėti už visas iš karto?
Jūs nieko neturite. Jei kyla toks klausimas, vadinasi, ypatingai verta mokytis pasitikėti, atsiduoti. Verta nutolti nuo "garantinių" santykių, kurie tapo norma mūsų visuomenėje. Ir tai visai nesusiję su meile sau. Noras turėti garantiją - tai baimė. Meilė yra tikėjimas. Tikėjimas kelio nauda. Aš visai neperšu savęs. Pasiskaitykite mano rašomus tekstus. Panaršykite mano grupes. Pajauskite, ar jums manęs reikia. Aš esu profė. Negaliu sau leisti, kad nusipirktumėte nepilnavertį produktą. Čia kaip žaidimo dėžė. Niekur nenusipirksite tik ėjimo figūrėlių. Arba tik instrukcijos.

O jei man nepatiks?
Nepatiks kas? Susipažinti su savimi? Aš nesakysiu, kokia jūs. Aš tik skatinsiu mąstyti. O save pažinti teks jums pačiai. Kas gali nepatikti? Nepatogumas, laikinas diskomfortas, akistata su savimi. Kai miegi kietai, budintis gali būti nepatogu. Bet labai verta. Aš nesu skirta toms, kurios ir toliau nori miegoti. Aš kviečiu šokti. Miegant to daryti negalima.

O jei man netiks?
Kadangi patyrimai yra labai individualūs, tai aš net nesiimu prognozuoti to. Aš tikrai netinku visoms. Aš nesu tipinė psichologė. Aš neguldau žmonių ant kušečių, aš jų neprisirišu ilgam laikui, aš už juos nieko nedarau. Aš tikiu neatsitiktiniais susitikimais, pajautimu, sielų dialogais. Aš įkvepiu, aš matau sparnus, aš kviečiu skristi. Jei tau pakeliui, pirmyn. Jei tau nepakeliui, linkiu gero kelio.

Bet čia ne apie sijonus ir maldas už vyrus?
Ne. Čia - tik apie tave. Nuogą, su sijonu, be sijono, su vyru, be vyro. Tik apie tave. Tu gali priklausyti bet kokiai religijai. Katalikiška ir musulmoniška meilė yra vis tiek meilė.

Koks pamokų formatas?
Gauni vieną pamoką. Reikia skaityti, rašyti, žiūrėti video ar pan. Kai atlieki skirtas užduotis, gauni antrą pamoką. Taip pat bus galimybė pasikalbėti gyvai, dalyvauti tiesioginėje internetinėje paskaitoje. Tam tikras pamokų konstruktyvas yra stabilus. Visa kita - priklauso nuo kiekvienos moters ypatumų ir poreikių.

MIELOSIOS, JAU PRASIDĖJO LABAI GERAS KELIAS. NET JEI JŪS NEPASIRINKSITE MANO KURIAMŲ KURSŲ, JAU PAČIUOSE JŪSŲ KLAUSIMUOSE GLŪDI DOVANOS JUMS IR MAN.

KOKIOS?
TIKĖJIMO PAMOKA, PASITIKĖJIMO PAMOKA, DOSNUMO PAMOKA, PRASMĖS PAMOKA.
AČIŪ, KAD ESATE. AČIŪ, KAD JUNGIATĖS. AŠ ESU LABAI DĖKINGA UŽ KIEKVIENĄ ISTORIJĄ, KURIĄ PATIKĖJOTE MAN. NES TA ISTORIJA - TAI JŪSŲ PERLAI.

Duok, Dieve, man išminties lydėti šias moteris meilės keliu. Lai mums būna šviesu kartu. Lai akimirkos nesusipratimas, nesaugumas, nepasitikėjimas transformuojasi mūsų begalinėje kūryboje į meilę, viltį ir tikėjimą.

Aš myliu,
Ramunė

Fotoknyga - ir dovana, ir veikla, ir kūryba

Vis dažniau dovanų ieškau tokių, kad būtų galima ką nors smagaus patirti. Kalėdų senis atnešė man dovaną - fotoknygos sukūrimą. Labai apsidžiaugiau. Nes vis ketinimai realybe nevirsdavo.

Prisiminiau faktą, kad šeimoje verta turėti nuotraukų, kuriose šeima būtų užfiksuota laimingomis gyvenimo akimirkomis. Sienų nuotraukomis apsiklijuoti nepavyko, sienos drobių nelaiko :) Nors drobės - dar vienas mano 2016 metų atradimas ir apie jį - kitą kartą :)

Šiuolaikinė technika mane žavi, tačiau nuotraukas mėgstu čiupinėti. Su dviem mažyliais sunku atrasti daug laiko, tačiau vieną vėlyvą vakarą pavyko paskirti kūrybai. Ir man patiko!

Nemaniau, kad gali būti taip paprasta. Fotoknygą kūriau ecolorland svetainėje. Atsirinkau smagiausias nuotraukas iš savo archyvų, labai greitai jos atsidūrė svetainės "kišenėje", o iš ten - vienu judesiu jos buvo "klijuojamos" į mūsų šeimos pirmąją fotoknygą. Ir tikrai ne paskutinę.

Kurdama šeimos nuotraukų knygą prisiminiau, kad turime ir šeimos albumą, tačiau įdėtas nuotraukas aprašyti tose juostelėse taip ir nepavyko... O fotoknygoje galima įrašyti įvairių frazių, kodinių pavadinimų, kurie žinomi tik mums. Čia ir dabar. Buvau priversta neatidėlioti :) 

Fotoknyga gali turėti ir savo pavadinimą. Sudarinėdama šį nuotraukų albumą jau žinojau, kad sūnui taip pat labai patiktų kurti savo vaikystės nuotraukų knygą. Pirmajai patirčiai skyriau ne daug laiko, tačiau rezultatu esu labai patenkinta. Po savaitės sulaukiau 40 puslapių laimės :) Ir jau geras dvi savaites ši fotoknyga yra labiausiai vartoma knyga namuose. Vyriausias sūnus stebisi, koks jis mažas buvo prieš gerus du metus. Ir kaip greitai auga jo brolis ir sesė. Gera jausti, kaip greitai eina laikas. Tai padeda įprasminti daugiau gyvenimo dienų, valandų, minučių. Nes laikas nesugrįžta...

Vartydama nuotraukas buvau tikra - esu laiminga...

Gyvenu geriausiai, kaip tik galiu gyventi...

Kaip gera tai matyti...

Esu trijų vaikų mama. 9 metų sūnus yra ant slenksčio tarp vaikystės ir jaunystės. Matau, kaip jam kartais būna neįprasta: vaikiški jausmai užleidžia vietą jaunatviškiems patyrimams. Nežinomybė kartais kelia nerimą. Ir vėl prisimenu psichologijos mokslo faktus. Jei norime vaiką padaryti laimingesniu, priminkime jam jo laimingą vaikystę.

Visų pirma, atradau nerealią akciją:  100 puslapių knyga už labai gerą kainą :) Ir dar yra laiko :)

Berūšiuodama nuotraukas, sukūriau kelis atskirus katalogus. Augustino nuotraukas už visą jo pirmą septynmetį sudėjau į vieną vietą. Pasikvietusi sūnų, pasidalinau jam savo idėja. Ir jam patiko. Och, kaip jam patiko :) Jis atrado tiek knygos kūrimo galimybių, kokių aš net nebuvau pastebėjusi. Pasirodo, galima net foną keisti. Jau nekantrauju pamatyti jo sukurtą knygą :) O dar labiau nesulaukiu, kada prisėsiu pati, kad sudėliočiau dviejų augančių mažylių ir mūsų su vyru džiugesį į kelias knygas :) 

Kai visi būsime vyresni, šios knygos dar ne kartą pasitarnaus juokui :) 

Kai visi būsime išsibarstę, šios knygos surinks mus ne kartą smagiai prisiminti, kokie mes buvome laimingi :)

Labai linkiu ir jums atrasti fotoknygas ir dovanoti jas sau :)

Kaip gerai, kad yra ecolorland :)

Kaip gyventi su vaikais?

Rašau knygą.
Tai toks lėtas procesas. Toks lėtas malonumas.

Kalbėti ir dalintis greičiau - malonumas greitesnis.

Pradėjau kalbėti. Viena. Sau ir jums.
Man tai - aistra.
Dalinuosi.

Mylėkime.
Save ir kitus.

Ach, kaip norėčiau, kad mano kaimynas būtų Dievas.
 Pasakiusi tai garsiai, pajutau, kad man pasisekė dar labiau, nes Dievas yra manyje.

Dalinuosi keliais įrašais.
Malonaus klausymosi.

1. Jei mano kaimynas būtų Dievas...
https://soundcloud.com/ramun-murauskien/balsas00006-3gp

2. Ar mano širdis pajėgi mylėti daugiau nei vieną vaiką?
https://soundcloud.com/ramun-murauskien/daugiau-vaik-3gp

3. Vaiko liga išmokė mane melstis...
https://soundcloud.com/ramun-murauskien/liga-malda-3gp

4. Vaikai. Naudojimo instrukcija.
https://soundcloud.com/ramun-murauskien/kai-uo-nemurkia-3gp

Aš myliu jus.

Kai vaikas nieko nevalgo...

Kai vaikas nieko nevalgo, verta skaityti knygą "Mano vaikas nieko nevalgo".

Kai auginau pirmagimį, bičiulė iš Vokietijos pasidalino knyga "Mano vaikas nieko nevalgo". Tai buvo bene geriausias skaitinys man, mamai be patirties. Juk mitybos svarba kažkokiu būdu buvo instaliuota į mūsų DNR. Vėliau perskaičiau dar vieną pediatro, natūralaus žindymo šalininko, 3 vaikų tėčio Carlos Gonzalez knygą ir pradėjau svajoti, kad šio autoriaus knygos būtų išleistos lietuvių kalba.

 Mano pirmajam sūnui jau 9 metai. Ir mano svajonė išsipildė. Leidykla "Briedis" siūlo lietuviškai skaitančioms mamoms ir tėčiams puikią knygą apie tai, kaip mūsų vaikams  galima mėgautis maistu be rūpesčių. Aš drąsiai sakau: šio autoriaus knyga "Mano vaikas nieko nevalgo" yra būtina kiekvienos šeimos, auginančioms vaikus, bibliotekoje. Kodėl?

Visų pirma, jis dalinasi savo ir kitų šeimų situacijomis bei sėkmingais sprendimo būdais. Tai suteikia tėvams pastiprinimo ir ramybės, nes jautiesi su nerimu ne vienintelis šiame pasaulyje.

Antra, autorius pagrindžia savo sprendimus ir pasiūlymus profesinėmis žiniomis. Tai padeda tėvams patikėti ir nusiraminti. Juk skaitome ne šiaip tėčio patyrimus, o vaikų gydytojo rekomendacijas ir įžvalgas.

Trečia, knyga parašyta paprastai ir su meile. Tiek besijaudinančioms mamoms, tiek vaikams ir tėčiams.

Ketvirta, šioje knygoje mamos skatinamos žindyti. Tačiau apsisprendusios kitaip - gauna ypatingai reikiamų įžvalgų sėkmingam vaiko maitinimui.

Penkta, šioje knygoje labai daug juokaujama.  Tai atpalaiduoja protą nuo įsitempimo. Skaitytojas ne tik gauna atsakymą į savo dar net neužduotą klausimą, bet ir atranda laiko pakrizenti iš savo perdėto rūpesčio, hiperbolizuotos įtampos ir nežinojimo. O kai tėvai atsipalaidavę, tai ir vaikams gyvenasi daug ramiau.

Aš esu 3 vaikų mama ir tam tikros profesinės kompetencijos leidžia  man drąsiai teigti, kad labai daug tėvų išgyvena įtampas su vaikais ne iš kvailumo, o iš nežinojimo. Kaip gerai, kad yra ši knyga, kuri labai daug situacijų iš vaikų maitinimo srities sudėlioja į tinkamas vietas.

Jei jaučiatės per dažnai prievartaujantys savo vaikus dėl maisto, vadinasi, ši knyga jums. Jei su vaiku kyla konfliktų dėl maitinimosi, ši knyga - tikrai jums. Jei nepasitikite savimi, o močiučių nuostatos jums nepriimtinos, vadinasi, ši knyga suteiks daugiau laisvės ir stiprybės. Jei jums atrodo, kad jūsų vaikas valgo ne tai, ką jam derėtų valgyti, ši knyga - taip pat jums.

Nuolat daug bendrauju su tėvais. Kartą tėvų švietimo paskaitoje tėtis paklausė, ką jam daryti, kad jo 3 metų dukrytė nevalgytų saldainių. Aš nelinkusi dalintis receptais, man patinka skatinti mąstyti. Mūsų dialogas buvo trumpas ir labai produktyvus.

- Iš kur dukra gauna tų saldainių?

- Virtuvėje iš spintelės.

- O iš kur spintelėje atsiranda saldainių?

- Aš įdedu juos.

- Ar žinote, ką dabar jums reikia daryti?

- Taip. Bet aš juk galiu valgyti saldainius.

-Tai, ką jūs darote,kai nemato jūsų vaikas, šis darys, kai nematysite jūs.

Savo asmeniniame ir profesiniame gyvenime remiuosi humanistine pedagogika. Vienas iš vertybinio auklėjimo principų - viengubas standartas. Tai reiškia, kad auklėdami vaikus, mes, tėvai, turime siekti viso to, ką norime matyti vaikuose. Ne žodžiai auklėja, o auklėjamoji aplinka. Jei norime, kad vaikai sveikai maitintųsi, mes turime sveikai maitintis. Jei norime, kad vaikai valgytų sąmoningai, mes turime išmokti valgyti sąmoningai ir leisti vaikams išmokti to paties.

Ši knyga padeda formuoti tinkamas nuostatas į konkretaus vaiko maitinimą ir maitinimąsi. Tuomet įvairių autorių nustatytos maisto kiekio normos pagal amžiaus grupes, skirtos statistiniam vaikui, netenka prasmės. Ir ačiū autoriui.

Aš niekada nemaniau, kad vaikus reikia prievartauti dėl mitybos. Visuomet siekiau sudaryti malonią valgymo atmosferą. Carlos Gonzalez knyga pastiprino mano pajautimus. Frazės "Suvalgyk dar vieną šaukštelį už močiutę" ar "Jei nesuvalgysi šio kotleto, negalėsi eiti į lauką" neužgimė ir padėjo stiprinti tinkamas nuostatas profesinėje veikloje. Sutikau daug tėvų, kurie bėgiojo paskui vaikus su šaukšteliu ir buvo įtikėję, kad jų vaikai iš tiesų nieko nevalgo. Teko konsultuoti daug tėvų, kurie buvo įtikėję tam tikra mitybos koncepcija ir ją bruko savo vaikams. Kai kuriems buvo sunku patikėti, kad įmanoma sveikai gyventi nevalgant mėsos. Žindančios mamos, besilankančios įprastose medicinos įstaigose, labai dažnai yra skatinamos kuo anksčiau primaitinti savo vaikelius. O jei žindomo kūdikio šeima pasirinko nevalgyti visko, kas gyva, gydytojai nevengia gąsdinti tėvų neva dėl nepilnavertės mitybos. Knygos autorius pateikia skaičius ir jie padeda nurimti. Savo profesinėje veikloje ieškau būdų, kaip padėti tėvams neprisirišant pagalbos ieškančio žmogaus. Norisi ne situaciją išspręsti, o formuoti tinkamo auklėjimo pagrindus. Todėl ši knyga, griaunanti dauguma mitybos mitų, yra būtent tas tinkamas pagrindas tėvams, kurie nenori padaryti beprasmių ir vaikus žalojančių klaidų. Aš pritariu autoriaus idėjai - nevalia versti vaikų valgyti. Anot jo, kiekvienas vaikas jaučia, ko ir kiek jam reikia, kad pasisotintų ir sveikai augtų. Mums, tėvams, verta mokytis pasitikėti savo vaiko mitybos įpročiais, kuriuos jis atsinešė su savimi.

Dalinuosi keliomis citatomis, kurios gali nuraminti ir sustiprinti daugumą vaikus auginančių tėvų, mąstančių, kad jų vaikai turi mitybos problemų.

Vaikai auga ne dėl to, kad valgo; jie valgo, nes auga.

Tarp šešių mėnesių ir metų vaikai paprastai išgyvena laikotarpį, kai nori valgyti patys ir jiems labai patinka tai daryti. Žinoma, suvalgo jie mažiau, užtrunka ilgiau ir išsitepa. Jeigu mama susitaiko su šiais nedideliais nepatogumais, vaikas tikriausiai ir toliau visą likusį gyvenimą valgys pats. Bet jeigu dėl skubėjimo arba patogumo (o ypač norėdama, kad jis suvalgytų daugiau) mama nusprendžia maitinti kūdikį pati, labai tikėtina, jog po kelerių metų to gailėsis. Dvimečiai ir trimečiai ne visada rodo tokį spontanišką norą valgyti savarankiškai kaip kūdikiai iki metų.

Lėtai augantis vaikas ir valgys mažiau nei kiti.

Daugybė mamų tiki, jog jų vaikai turi valgyti dvigubai daugiau negu valgo. Negali valgyti dvigubai daugiau nei reikia ir būti sveikas.

Jei norite, kad jūsų vaikas valgytų sveiką maistą, turite liautis davę jam "Skanumynų".

Vienintelė tėvų atsakomybė - pasiūlyti vaikui įvairaus ir sveiko maisto. O kiek ir kokio jo valgyti, turėtų spręsti pats vaikas.

Sveiką mitybą reguliuoja vidiniai (alkis ir sotumas), o ne išoriniai (spaudimas, pažadai, bausmės ir reklama) veiksniai.

Labai linkiu, kad tėvai praturtintų savo pasaulėžiūrą į gyvenimą su vaikais šia ir kitomis autoriaus knygomis. Aš labai džiaugiuosi, kad galėjau  mėgautis intuicija paremtu savo pirmagimio žindymu ir maitinimu bei valgymu kartu jam paaugus, mokiausi nebijoti palikti vaiką be pusryčių, pietų ar vakarienės ir atsisakiau nustatyti griežtą maitinimą pagal valandas. Ši knyga dovanojo ne tik ramybę, bet ir iššūkį - formuoti tinkamą meniu vaikui namų restorane bent 2 kartus per dieną. Dabar, augindama dar du savo mažylius, su didžiausiu malonumu skaitau šią knygą dar kartą. Ir tikiu: ne aš, o vaikas sprendžia, ką, kaip ir kiek jam valgyti. Nuo pat gimimo. Nes aš žinau, kaip pasitikrinti, ar mano vaikas tikrai nieko nevalgo. Nuoširdus ačiū Carlos Gonzalez ir "Briedžio" leidyklos komandai. Su šio autoriaus knygomis daugumos vaikų vaikystė bus skaidresnė!

Padėkime tapti geresniais

Padėkime tapti geresniais. Vieni kitiems. Be naudos, be išskaičiavimo. Su meile.

Būkime neabejingi kitų skausmui, liūdesiui, nerimui.

Leiskime vieni kitiems daryti klaidas. Be smerkimo. Be žeminimo.

Neapsimetinėkime, kad galėsime visada viską suprasti.

Ne visi, kurie klaidžioja, yra pasiklydę.

Negalvokime, kad vieni yra -esni nei kiti.

Visi mes egzistuojame su Dievo žinia ir leidimu. Bei palaiminimu.

Režisierius turi savo planą. Jis visada yra geriausias mums.

Kai šalia vyksta tragedija, sunerimstame. Nerimas budina mūsų širdis. Ir tai nėra malonus procesas. Jis skatina susimąstyti. Apie save, savo elgesį, daromą įtaką savo vaikams etc Ką darome, kai nenorime pažiūrėti į save? O gi - piktinamės. Ir ieškome kaltų. Darome viską, kad tik nematytumėme savęs.

Ar kas nors mokė mus, tėvus, būti kantriais su vaikais? Ar kas nors mokė mus mylėti vaikus ypatingai tada, kai jie lyg ir mažiausiai verti meilės? Ar kas nors mokė mus būti gerais tėvais? Ar kas nors mokė mus prisiimti atsakomybę už savo elgesį? Juk dauguma mūsų yra sužaloti. Mūsų sužalotų tėvų. Kurie mylėjo mus taip, kaip mokėjo. Geriausiai, kaip mokėjo.

Mano sūnus kartą pasakė:

-Kaip gerai, kad aš pas tave atėjau pirmas. Tu pasitreniravai ir dabar broliui būsi geresnė mama.

Ak...

Lietuvai labai reikėtų "Auklės" laidos. Kad galėtų labai daug šeimų mokytis, kaip gi elgtis su tomis būtybėmis, kurias mums Dievas padovanojo laikinai globai. Ūžia visi dėl įstatymo. Visi nori apsaugoti vaikus. Ir nesutaria. Nors labiausiai nežinantiems, neišmanantiems reikia žmogaus, kuris juos mokytų motinystės ir tėvystės įgūdžių. Kodėl valstybė neinvestuoja į visiems organizuojamus tėvystės kursus? Ar nėra tam pagrindo? Yra. Ko dar laukiame? Dažnesnių tragedijų? Vienoje Humanistinės pedagogikos konferencijoje susipažinau su Rusijos atstovais. Jie iniciavo projektą savo mieste - tėvų švietimas, jaunavedžių kursai, tėvų ir vaikų laisvalaikio praleidimas kartu  ir pan. Po 10 metų buvo atliktas tyrimas - lyginamoji analizė. Ne tik sveikata žmonių pagerėjo, bet ir skyrybų skaičius sumažėjo. O pasitenkinimas gyvenimu padidėjo.

 

Kai būna per sunku stebėti šalia vykstančią dramą, bandome nemąstyti ir savo protui siūlome malonumus. Galvojame apie šventes, būsimas meilės dienas. Kad tik būtų lengviau... O kiek tame prasmės? Juk sveikiausia yra išgyventi VISAS būsenas, kurios ateina. Nes jos turi prasmę. Kitaip jų nepatirtume. Neatitolinti nuo savęs nemalonių emocijų, o mokytis jas transformuoti. Į ką nors tokio, kas mus augintų ir padėtų mūsų sielai pajudėti jos pasirinktu evoliucijos keliu.

Kai įvyksta tragedija, nukentėjęs siunčia mums žinią. Siela, pabaigusi savo kelią šį kartą, mus kalbina, stabdo kasdienybę ir neduoda ramybės. Gerąja prasme.

Dievas mums pasakoja štai ką.

Tikiu, kad mes žinojome iš anksto, ką patirsime. O dabar, visa tai pamiršę, sakome - ne, ne, ne, aš nenoriu apie tai galvoti, aš nenoriu to jausti... Aš nenoriu, kad tai su manimi vyktų...

Arba stengiamės nusukti protą nuo labiau svarbių dalykų prie ne itin svarbių dalykų. Skiedžiame...

 Kai koks nors viešas žmogus nemaloniai nuskamba, užduodu sau klausimą - ką tai reiškia man? Agnė J. piktinasi, kai šeimos vietą prie prekybos centro užima be vaikų automobilyje esantys žmonės, gėdina juos, o neblaiviam stovy pasirodžiusi - viešai atsiprašė ir pasiteisino. Juk esame tik žmonės. Sunkiai dirbame...

Kaip netyčia ir tyčia nukreipiamas mūsų dėmesys nuo labiau svarbių dalykų prie mažiau svarbių dalykų. Lengva laikytis paprastų susitarimų. Kaip sunku eiti keliu, grįstu aukštesnėmis bendražmogiškomis vertybėmis. Kaip nenorime atsiduoti tam keliui iki galo? Bijome save supančioti gėrbėmis :) Bijome netekti malonumų... Net jei save žalojame...

 Ko vertas nepatogumas prisiparkuoti su vaikais toli nuo įėjimo į prekybos centrą? O ką reiškia vieša pamoka jaunuomenei - va, žiūrėkit ir mokykitės. Net jei mes nenorime, kad mokytųsi, jie tą darys. Ir mes niekur nepabėgsime nuo savo daromos įtakos. Kad ir kaip ją nuvertintume. 

Kiek dar teisinsime save, kad po sunkios darbo dienos atsipalaiduoti geriant - žmogiška ir normalu?

 

Susimąstau: kodėl Dievas sutiko, jog taptume viešesni už daugumą kitų? Kokią misiją mums sugalvojo? Ar atpažįstame siunčiamus ženklus?

Skaitau daugumos skaitomus žmones kartais ir aš. Ir stebiuosi. Nes viskas, ką jie rašo - yra jų mintys, jų nuosavybė. Todėl dalintis negalima. Ach, koks susireikšminimas. Juk mes esame ne patys savaime vertybės. Mes esame įrankiai Dievo rankose. Aš sukūriau. Ir taškas. Yra toks geras rusiškas žodis - sotvorčestvo. Tikiu, kad šiame procese slypi galia. Kuo pasidalinsi, tą turėsi amžinai. Ką nuslėpsi, to neteksi. Mums reikia mokytis dalintis su pagarba, su dėkingumu. Ir imti - taip pat.

Su tam tikru viešumu susiduriu ir aš. Vieni dėkoja už kūrybą, kiti - keikia. Neseniai skaičiau vienos žinomos moters žodžius. Pala.... Taip: Valgyk. Melskis. Mylėk. knygos autorės. Ji sakė, kad neskaito recenzijų ar kitų atsiliepimų. Nes yra labai jautri. Ir saugo savo kūrybinį įkvėpimą nuo tų, kurie jos nemyli. Ji priima kritiką tik iš tų, kurie suinteresuoti, kad jos kūryba būtų dar geresnė. Kokią šaunią pamoką gavau. Tik dar jos iki galo neišmokau. Po vieno ar kito viešo pasirodymo lyg netyčia perskaitau komentarus. Ir vis nustembu. Kokie protingi žmonės rašo. Ir nustembu dar kartą: kodėl jie laiko save po žeme? Nes su tokiu protu - tik gerinti žmonių savijautą, dalintis visu tuo. Kad tik Žemėje gyvenimas būtų geresnis. Ir nesuprantu dar kai ko: jei aš nepatinku, kodėl jie skaito mane ir klausosi? Kaip gerai, kad aš esu, anot kiškio Pranciškaus, nes jie gali išmokti atsirinkti...

Kiekvieną kartą dalyvaudama "Blogiausias Lietuvos vairuotojas 2" laidos filmavime, aš susiduriu su didžiuliu iššūkiu - išlikti savimi. Nėra taip lengva, kai atrodai ne taip, kaip kiekvieną dieną. O kur dar filmavimo niuansai. Kaip nepamesti tikslo - pasakyti tai, kas galėtų pasitarnauti žmogui tapti geresniu savimi? Kaip paskatinti susimąstyti? 

Kiekvieną kartą pasakodama apie moteris ir vyrus bei jų unikalius santykius "Žinių radijo" eteryje gaunu iššūkį - likti savimi. Ne protinga galva, ne racionalia psichologe, kurios empatijos lygis atskleidžiamas žodžiais. Savimi - su viskuo: asmeninėmis tragedijomis, asmeniniais laimėjimais, pasveikimais ir ligomis. Ir su savo būdu. Aš neturiu tikslo įtikti ar patikti. Aš kviečiu susimąstyti. Visų pirma, apie save.

Viename iš komentarų perskaičiau, kad turiu problemų. Taip. Nes jei jų neturėčiau, nepatekčiau į Žemę. Juk čia mes esame ne šiaip sau. Jei yra manančių, kad psichologai neturi problemų - jie klysta. Lengva idealizuoti žmogų. Gal tokiu, neva, idealu paprasčiau patikėti? Man lengva tikėti gyvais žmonėmis. Ne visažiniais. O augančiais. Ir besidalinančiais augimu. Aš tikiu, kad žmonės keičiasi. Nes keičiasi jų pasaulėžiūra.

Ačiū visiems, kurie keikia. Kai jų neskaitysiu, vis tiek žinosiu, kad jie yra. Ir tai nebus priežastis nekurti ar liautis būti savimi. Keikūnai visuomet yra priežastis tapti dar geresnei savimi. Drąsiai kvėpuoti. Net jei kam nors nepatinka. Juk aš esu. Vadinasi, turiu būti.

Neseniai išgirdau po susitikimo su tėvais: ačiū, kad minite Dievą. O čia ką, vieša paslaptis, kad Jis yra? Bičiulė ne/juokavo: gal vaikai atėjo tam, kad išmokytų tėvus melstis? Nes visa kita mes jau seniai išbandėme? Kai dalinuosi savo patirtimi, nevengiu pasakoti ir apie maldų bei mantrų kalbėjimus bei giedojimus. Tikiu, kad ramus mamos protas gali daryti stebuklus. O malda ar mantra - tai labai geras darbas nerimastingam protui.

Tikiu, kad visi esame reikalingi.

Nuomonių nesuderinamumas - nėra esminė priežastis nesugyventi.

Visiems užteks vietos po saule.

Ką daryti, kad gyventi būtų geriau? Mums ir su mumis?

Lai jaunatis apdovanoja mus idėjomis, įkvėpimais ir iškvėpimais. Vietoje ir laiku.

Dalinuosi vienu galingu įkvėpimu - knyga.

Skaitykime ir mylėkime save. Per daug niekada nebus.

Dėkokime visiems, kurie buvo, yra ir bus mūsų gyvenimo pakeleiviai.

Dėkokime visoms patirtims. Jos reikalingos mūsų sielos evoliucijai. Egzaminai yra neišvengiami.

Dėkokime sau kas kartą, kai nusprendžiami būti geresniais. Nes tuomet priartėjame prie tikrojo Aš. Prie dieviškojo Aš. Kai atkrenta dar viena žmogiškumo forma. Kuo jų mažiau, tuo šviesiau ir lengviau.

Dalinuos dar viena labai svarbia Sai Babos istorija. Ačiū jam!

 

Kodėl moterys erzina vyrus ir atvirkščiai?

Svečiuose pas Raigardą Musnicką su Vaidu Arvasevičiumi.

http://www.ziniuradijas.lt/laidos/atviras-pokalbis/kas-ir-del-ko-mus-erzina-tarpusavio-santykiuose

Rekomenduoju šią knygą. Sveikime.

Teal Swan nuolat dovanoja mums video youtube.com kanale.

Vaikų kambarys: psichologiniai įrengimo aspektai.

Man labai patiko ieškoti atsakymų.

Apie vaikų kambarį. Per tv3, laidoje apie būstą.

Skaitinys suaugusiems apie vaikus: Šarka Nr. 3

Nauji metai gražūs ne akimirka tarp gruodžio 31 ir sausio 1. Nauji metai gražūs savo dosnumu - dar 365 dienomis, per kurias galime vartoti gyvenimą gryną!

Mielai dalinuosi Šarkos trečiu numeriu. Ir primenu pirmuosius du :)

https://issuu.com/gerasarka/docs/__arka_nr3

https://issuu.com/gerasarka/docs/__arka_nr2

https://issuu.com/gerasarka/docs/__arka_nr1

Susitikimas su savimi ir meile.

Šių metų pavasarį visą savaitgalį buvau pasinėrusi į kitokį buvimą. Lenkijoje susitikau ne tik su bičiuliais, bet ir su Swamiu Virendra.
Jaučiu, kad kiekvieno iš mūsų paskirtis - priartėti prie Dievo, suartėti su dieviškumu, atpažinti savyje dieviškumą ir pradėti gyventi. Prasmingai, šviesiai, harmoningai. Taikoje. Meilėje.
Man 37 metai. Tą pavasario vakarą pirmą kartą gyvenime patyriau tikrąją meilę. Ji saldi, švelni, šilta, įkvepianti, glostanti, stiprinanti. Taip myli tik Jis.
Ieškojau atsakymų į man svarbius klausimus. Gavau meilę.
Ieškojau savęs korekcijų. Gavau meilę.
Mokiausi atiduoti visus sunkumus, visas abejones, visas baimes.
Jis ir tėvas, ir mama. Jis viskuo pasirūpina.
Tikiu, kad kiekviena siela eina savo evoliucijos kelią.
Tikiu, kad kiekviena siela nešiojasi su savimi Dievo dalelę.
Aš noriu sielos ramybės.
Aš noriu pildyti sielos uždavinius.
Aš noriu tiesiog mylėti.
Aš noriu atleisti protą iš nerimastingo pasaulios suvokimo darbo.
Aš noriu pasikliauti savo širdimi ir tyla.
Aš noriu būti mylinčia mama.
Aš noriu būti stiprinančia kitus psichologe.
Ir dar dėl daug kitų priežasčių renkuosi šį kelią.
Esu dėkinga, kad Jis atėjo taip arti manęs.
Juk sakoma: kai mokinys padaro 1 žingsį link mokytojo, mokytojas žengia visus 9 žingsnius link mokinio.
Esu laiminga, kad galiu visa tai ir dar daugiau patirti jau visai greitai.
Kviečiu ir tave.
Atvažiuok susitikti su Dievu savyje.
Dovanok bent dieną sau ir savo artimiesiems.

 https://bangaru-lt.blogspot.lt/2016/12/kaledos-su-svamiu-virendra.html

Praktinis susitikimas PADOVANOK MEILĘ SAU

Su džiugesiu dalinuosi gerom naujienom :)

Susitikimas su psichologe Ramune Murauskiene
DOVANOK MEILĘ SAU

Šis unikalus pasibuvimas tik moterims skirtas visoms, kurios nori labiau mylėti save, siekia skleisti savo moterišką prigimtį, nori susitikti su tikrąja savimi ir įsitvirtinti šioje žemėje kaip didžioji kūrėja, laimingoji mylėtoja ir džiaugsmingoji augintoja.

Mes piešime širdies žemėlapį, nukeliausime į savo vidinį pasaulį ir pradėsime jį gražinti, nekeldamos sau streso, įtampos, o pasitikdamos save išskėstomis rankomis, kad galėtume apkabinti, paguosti, myluoti ir mylėti. Su viskuo, kas mes esame.

Tikiu, kad tai didžioji meilės sau ir kitam paslapties dalis.

Aš negaliu tavęs išmokyti būti laiminga.
Mokydamasi mylėti save galiu tau būti vyresne drauge šiame kelyje.

Ateik. Patirk. Pasidalink.

REGISTRACIJA:
 https://docs.google.com/forms/d/19zKAxGA8_8DpXtluguyjV012OrRTUOZ9CY9_8tpSVLk/edit?usp=forms_home

Namų darbai - daryti kartu ar nedaryti?

Nors mokslo metai greit baigsis, namų darbų tema yra aktuali. Ypač, kai pavasaris ir taip nesinori tūnoti namuose prie knygų ir sąsiuvinių.
Tėvai įsitempia dėl namų darbų atlikimo.
Vaikai įsitempia dėl namų darbų atlikimo ir rezultatų.
Įsitempia ir mokytojai.

Ar daryti kartu su vaikų namų darbus?

Kažkada buvo paskaita apie namų darbus. Bet neatrandu jos įrašo. Atrasiu, pasidalinsiu.

Šiandien dalinuosi straipsniu, kuris yra vertas mūsų, tėvų dėmesio.

Prašom, į sveikatą.

Ramunė

Būsimiems pirmokų tėvams ir ne tik

Mano sūnui - jau aštuoneri metai.
Aš ieškojau jam pirmosios mokytojos.
Buvo visko.
Visaip.
Atradau mokyklą.
O joje atsirado ir tie suaugę, kurie padeda jam tapti savimi.

Ieškokime vaikams mokytojos.
Verta ieškoti.

Labai verta.

2014-2015 mokslo metais dovanojau su Klaipėdos rajono pedagogų švietimo centru tėvams paskaitas įvairiomis temomis.

Dalinuosi keliais vaizdo įrašais, kurie gali praversti būsimų pirmokų tėvams ir mokinių tėveliams bei artimiesiems.

Apie pirmosios mokytojos ir mokyklos paieškas:

http://vma.lt/index.php?option=com_hikashop&ctrl=product&task=show&cid=56&name=ramune-zelioniene-paskaita-tevams-ieskome-pradines-mokyklos-savo-vaikui-kaip-padeti-sau-priimti-svarbius-sprendimus

Apie tėvų vaidmenį mokykloje:

http://vma.lt/index.php?option=com_hikashop&ctrl=product&task=show&cid=53&name=ramune-zelioniene-paskaita-tevai-vaiku-partneriai-ir-tarpininkai-mokykloje

Sėkmės, Ramunė

Vaiko prigimtinės jėgos

Man patinka atrasti ir dalintis.
Šį kartą dalinuosi Šalvos Amonašvilio mokymu apie vaiko prigimtines jėgas.
Tikiu, kad tai gali padėti mums, tėvams, tapti sąmoningesniais ir geresniais.

Ypač mums, mamoms.

Naujoje ypatingoje skiltyje visoms mamoms, skaitykime :)

Ramunė

Festivalis, kuriame verta dalyvauti

Lietuvoje prasideda pirmasis "Praktinės psichologijos" festivalis. Kovo 8 dieną visai savaitei į poilsio ir seminarų centrą "Dubingiai" kviečiami visi, kurie išsiilgę darnaus ir harmoningo gyvenimo ne tik su savimi, bet ir su išoriniu pasauliu. Kodėl verta dalyvauti šiame festivalyje, klausiame psichologės  Ramunės Murauskienės.

Kuo ypatingas šis festivalis?

Tradicinės psichologijos atstovai nudvasino žmogų, analizuoja asmenybę proto pagalba ir tai labai dažnai skatina žmones, ieškančius pagalbos, ne sveikti, o gilintis į savo kančią, problemą, vartoti vaistus ir būti priklausomais nuo pagalbos teikėjų - psichologų. "Trečiojo tūkstantmečio psichologijos" projekto specialistai, kurių komanda taip pat dalyvaus šiame festivalyje, kreipiasi į žmogaus širdį, skatina žmoguje atrasti savo dievišką pradą ir moko priimti tą sielos evoliucijos kelią, kurį siela pasirinko šiame gyvenime. Žmogus, patiriantis sunkumų, ieškantis atsakymų į klausimus apie gyvenimo prasmę, gyvenimo tikslus ir vertybes, yra įgalinamas, jam suteikiami instrumentai, kurie, pasirodo, visada buvo jame. Tą patirti yra didelis džiaugsmas. Didelį vaidmenį mūsų gyvenimuose atlieka Aukščiausiasis, jo valia, atsidavimas jam. Neperšama jokia religija, žmogus kviečiamas sugrįžti į save. Tikiu, kad visiems mums to dabar labai reikia, nes dauguma žmonių tiesiog nežino, kaip gyventi. Rekomenduoju dalyviams tiesiog pajusti vidumi, kokioje paskaitoje dalyvauti, su kuo bendrauti, ką pakalbinti ir kada pabūti su savimi.

Kam festivalis gali būti naudingas?

Festivalio metu dalyvių laukia didelė gausa požiūrio plėtimo užsiėmimų ir paskaitų. Psichoterapeutė Marina Targakova, inicijavusi keletą ypatingai svarbių projektų, skatinančių ne tik kurti darnius santykius šeimoje, darbe, visuomenėje, bet ir blaivybę, gali pasitarnauti tiems, kurie ieško glaudesnio ryšio su savimi, su savo artimaisiais. Didelis dėmesys festivalio metu bus skiriamas šeimai, joje galiojantiems dėsniams. Ar žinote, kodėl vyras šeimoje laikomas vyriausiu? Ar žinote, kada mes baramės su savo tėvais ir kokia yda skatina mus taip elgtis? Dalyvaukite ir sužinosite. Psichoterapeutė su gyvais pavyzdžiais, praktinių užsiėmimų dėka, atskleidžia svarbiausius tarpasmeninio bendravimo dėsningumus, moko atverti širdis vieni kitiems, skatina žmonėse atsakomybę už visa, kas juos supa. Tikiu, kad jos paskaitų dalyviai visas patirtis galės pritaikyti savo šeimose, su antromis pusėmis, su vaikais, su savo tėvais iš karto grįžę į namus. O vieniši žmonės ras atsakymų apie savo vienatvę ir atras būdus keisti savo gyvenimus. Visi turėsime galimybę dar kartą susimąstyti apie tikruosius save, apie tikruosius santykius, kurie mus liečia, mokysimės labiau būti, o ne atrodyti, patirsime galimą šeimos santykių vystymosi gylį ir dinamiką. Turėsime galimybę labiau susidraugauti su savo širdimi ir labiau pažinti tikruosius save.

Ar vyrams būtų ką veikti šiame festivalyje?

Į festivalį kviečiami visi. Tarpasmeninių santykių srities specialistas Ruslanas Naruševičius pasitarnaus tiems, ką domina vyrų ir moterų panašumai, skirtumai, galimybė sutarti ir laimingai gyventi. Jis su jumoru kreipiasi į vyrus, skatina pamatyti save iš šalies ir įsisąmoninti savo vaidmenį santykiuose su moterimis. Vedų žiniomis besiremiantis specialistas skatina moteris būti ir likti moterimis. Jo pateikiami pavyzdžiai dažnai priverčia dalyvius pasijuokti patiems iš savęs ir įsisąmoninti, kad visus elgesius, visas situacijas, kurias mes išgyvename, mes pasirenkame patys. O jei ne situacijas, tai reakcijas į jas.  Susitikimai su šiuo žmogumi paskatins susimąstyti apie save, savo vidų, lūkesčius iš savęs ir partnerio.  Užsiėmimai ir paskaitos gali būti naudingos ne tik gyvenantiems šeimose, bet ir vienišiems. Drąsiai galiu teigti, kad moterys gaus labai daug pastiprinimo.

O kaip gi vaikų tema?

Festivalio metu ne vienas lektorius kreipsis į žmones, kaip ir vaikų tėčius ir mamas. Vienas pagrindinių festivalio svečių, su kuriuo susitikti linkiu visiems Lietuvos būsimiems, esamiems tėvams ir ugdytojams, yra psichologas, sociologijos mokslų kandidatas, rašytojas, vieno Gruzijos vaikų darželio mokslinis darbuotojas Paata Amonašvilis. Besiremdamas humanistinės pedagogikos pagrindiniais principais jis gali padėti geriau pažinti vaiką, jo raidą, jo elgesį, norus ir poreikius. Pažinti tikrąjį vaiką, tikrąją jo prigimtį, nespaudžiant jo į auklėjimo ar ugdymo standartus, stereotipus. Tėvai ir vaikai dažnai patiria nesutarimų. Daugiau atsakomybės už santykius su vaikais tenka tėvams, todėl šio profesionalo įžvalgos ne tik pastiprins, bet ir nukreips, kaip gyventi su vaikais, kad jie taptų savimi. O mus, suaugusiuosius, šis profesionalas paskatins būti išmintingesniais, pakantesniais ir labiau bei giliau mylinčiais. Kaip mama galiu pasakyti, kad neįsivaziduoju savo gyvenimo be humanistinės pedagogikos. Ji padeda surasti atsakymus pačiose kebliausiose situacijose ne tik su vaikais, bet ir su suaugusiais. Nepraleiskime progos ir susitikime su psichologu bei užduokime mums svarbius klausimus.

Kas Jus pačią džiugina šiame festivalyje?

Mane džiugina tai, kad festivalis pagaliau įvyks. Jis yra labai reikalingas mūsų visuomenei. Vienoje vietoje, per pakankamai trumpą laiką įvyks labai daug prasmingų susitikimų. Programa yra labai daugialypė, todėl gali patenkinti labai įvairius poreikius. Festivalio vieta skatins mus judėti lėtai, mąstyti ramiai, o to mums, miestiečiams, labai trūksta. Festivalio organizatoriai savo veikla įrodė, kad po vienu stogu gali tilpti išmintis ir nesvarbu, kam ji priklauso. Festivalio dalyviai turės galimybę susitikti ne tik su savo srities profesionalais, didžiaisiais projektų vedliais, bet ir su pradedančiais, savo gyvenimo patyrimu besidalinančiais žmonėmis. Vienas didžiausių netikėtumų ir džiaugsmų man šiame festivalyje yra kunigas Rytis Gurkšnys, kuris savo išmintimi dalinsis su visais, kurie šeimos santykius nori prisotinti Dievu. Šio kunigo dalyvavimas festivalyje tik dar kartą parodo, kad nei religija, nei rasė, nei politinės pažiūros neriboja žmogaus galimybių tapti laimingu. To mums visiems ir linkiu.