Skambėjo graži budrinanti daina.
Su kiekviena nykštukų klase daina skambėdavo vis garsiau ir garsiau.
Ašaros kaupėsi akyse nuo nykštukų balsų skaidrumo tyrumo pajautimo.
Kiekvienas nykštukas turėjo spalvotą pagalvėlę, ant kurios jaukiai atsisėdęs šiandien ryte dar kartą išgirdo apie toleranciją. Mat vasario mėnesį nykštukų namuose bus puoselėjama aktyviau ši vertybė.
Nykštukai apdovanojo garbės raštais nusipelniusius nykštukus.
Visi gražiai plojom.
Nesijaučiau pas nykštukus svečiu.
Nes buvau nykštuku. Visa savo Širdimi.
Ir norėsiu juo būti dar ir dar.
Šiandien susimąsčiau, kuo nykštukų namai yra dar ypatingi.
Nemanykite, kitų namų šeimininkės ir šeimininkai, kad nykštukai - vaikai ten ypatingai angeliški.
Jie - gyvi vaikai, gyvenantys Gyvenimą.
Tačiau kiekvieno suaugusiojo nykštuko elgesyje, bendra ta žodžio prasme, regimas kitoks mažojo nykštuko priėmimas, supratimas, pajautimas. Humaniškas. Jie drąsūs kurti ir gyventi realiai humaniškoje mokykloje.
Ačiū Jums, nykštukai.
Apsigyvenote labai šiltoje mano Širdies kertelėje.
Ramunė
P.S. mano sūnus Augustinas nykštukų namuose jautėsi maloniai ir buvo savimi. Net dvi rankas kėlė parodydamas, kad ir jis dalyvaus "Kengūros" konkurse :)
Sūnau, lauksiu tos dienos :)
Jau dabar virpa Širdis :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą