Kaip gerai, kai skaitytojai susipranta užduoti klausimus ne tik būdami mamos ar tėvo rolėje, bet ir iš profesinės srities. Juk tiek daug kalbame ir darome dėl humaniškesnės mokyklos.
Gavau laišką, kuris yra atviras. Nes pripažįstamos sunkios, neatrastos suaugusiojo Žmogaus sritys.
Visiems tiek drąsos linkiu.
Užduoti klausimą, visų pirma, sau.
O po to išdrįsti jį užduoti ir kitam.
Sugalvojau Jums parašyti po naujos darbo dienos :). Kadangi jūs dirbate su vaikais, tai pamaniau gal turėsite kokį nors praktinį patarimą ar žinosite, kur jo ieškoti.
Šiuo metu dirbu su vaikais... turiu užimti vaikus (po pamokų) t.y. pamokų ruoša ir laisvas laikas kol pasiims tėveliai. Vaikai 8-11 metų.Pati esu tiems vaikams su kuriais dirbu nauja mokytoja.
Tiesiog susiklostė tokia situacija, kad aš su jais nesusikalbėjau arba liaudiškai tariant "nesusitvarkiau": vaikai nenori ruošti namų darbų kai aš pasakau, jog dabar metas pradėti ruošti namų darbus ir po to žinoma negirdi mano raginimo atsisėsti ar išeidinėja iš klasės, kad ir neleidžiu. Vienintelis siūlymas mano - žaisti "Mafiją" ar žaidimą ant popieriaus užrašant "kas, kur kada, ką veikė" sudomino. Ir tik daliai vaikų tuai buvo įdomu.
Aš jaučiu, kad kažką darau ne taip tačiau nežinau ką. Arba dar trūksta žinių kaip dirbti su tokio amžiaus vaikais, nors esu baigusi soc. pedagogiką.
Tačiau jau pirmosios dienos rodo, kad vaikai sau, o aš sau. Man neramu, kad negaliu su jais susikalbėti ir bijau netekti pagarbos. O kelti balso ar kažkaip kitaip tramdyti - man nepriimtina ir atrodo ne tokiais būdais reikia su vaikais bendrauti. Tačiau kaip juos sudrausminti? Kaip atkreipti dėmesį? Ir kaip pareikalauti, kad jie atliktų savo pareigą - paruoštų pamokas.
Kažkaip su nerimu ir baime žiūriu į tai, tačiau turiu ir daug noro su jais ką nors įdomesnio nuveikti, kad ir išmokyti daugiau žaidimų.
Tad kreipiuosi į jus patarimo, kaip elgtis tokiose situacijose, į ką svarbu atkreipti dėmesį bendraujant su tokio amžiaus vaikais. Nes anksčiau dirbau su mažesniais (4-5 metų).
Galbūt rekomenduotumėte pagilinti žinias. Man taip norisi su jais SUSIBENDRAUTI, o taip nesiseka. Tiesiog trūksta praktinių įgūdžių ar žinių."
Klausime yra visi atsakymai.
1. Atsakymą turite surasti Jūs pati. Patarimai nepadės.
2. Įsiklausykite į savo žodžius: "turiu užimti vaikus" Jei kalbate apie užimtumą, tai žodis štai ką reiškia: būti nelaisvam, dirbti, neturėti kada. Kai suaugęs žmogus užsiima tokia veikla, tai nenuostabu, kad vaikai priešinasi jai. Žodis susijęs su mintimis. Kaip mąstome, taip ir gyvename. (Paskutinis sakinys iš bičiulio Renaldo lūpų nukopijuotas.ačiū)
3. Iškelkite sau tiklsą humanišką. Tam pagelbės Jums tekstai čia. Atraskite savo Paskirtį Gyvenime su vaikais.
4. Paskaitykite "Mažąjį princą". Apie prisijaukinimą. Linkiu prisijaukinti vaikus.
5. Vaikai Jus girdi, neabejokite tuo. Ir nenukvailinkite jų savo mintyse ir nuostatose. Jie tiesiog nedaro to, ko Jūs norite. Reikia mokytis susitarti.
6. Nesitikėkite, kad Jūsų pasiūlymai bus įdomūs visiems vaikams. Tai - siekiamybė. Dalį vaikų sudominti - yra didelis pasiekimas.
7. Dirbti su vaikais pagal jų amžių nereikia. Pažinkite juos, pristatykite save, leiskite jiems Jus pažinti. Pamirškite, kad socialinės pedagogikos studijos galėjo Jus to išmokyti. Tikrai ne. Visos žinios yra mūsų Širdyse. Ir vaikų Širdyse.
8. Jei bijote netekti pagarbos, tai jos ir neteksite. Jei dar netekote.... Skubėkite vaikus pažinti, juos pamilti, gerbti. Savo vidumi, elgesiu.
9. Atsakykite į klausimą sau: norite su vaikais bendrauti ar juos drausminti? Jei drausminti, bandykite per užiminėjimą. Jei bendrauti, skubėkite juos pažinti. Nes jie amžinai šalia Jūsų nebus. O įspūdį jau spėjote sudaryti. Dabar bus sunku. Bet kas ieško sunkumų, tas atranda išmintį.
10. Meilė ugdoma meile ir pan. Taigi kreipdama dėmesį į juos, atkreipsite dėmesį į save.
11. nekartokite nei sau, nei vaikams, kad jų pareiga paruošti namų darbus. Nenubukinkite vaikų. Mąstykite kritiškai. Leiskite vaikams gyventi. Gyvendami vaikai galės ir mokytis.
12. Nemokykite jų žaidimų. Žaiskite su jais. Gyvenkite su jais. Jums pavyks. Dovanoju Jums savo Vilties ir Tikėjimo sparno plunksnelę. Jūs padarėte jau daug, kad atsidurtumėte kelyje į vaikų Širdis.
13. Drąsiai pamilkite save, pamilkite kitą. Tik prisijaukinusi, palietusi vaikų sielą, galėsite jiems padėti mokytis. Bet pamirškite dabar pareigas. Gyvenkite. Jums būtinai pavyks.
Su meile,
Ramunė
P.S. ačiū, kad parašėte
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą