skubu pasidžiaugti, kad mano tekstas, parašytas prieš metus apie miegą kartu su vaiku, yra Jūsų visų pats skaitomiausias.
Pasirodo, mums, mamoms, taip reikia palaikymo.
Smagu, kad mitai, apie miegojimo kartu su vaiku žalą vaikui, mamai, santuokai ir dar kam nors, po truputį griūna.
Atrandu savo nuorodą šio teksto daug kur.
Noriu pasidalinti vienos mamytės iš vieno forumo komentaru, kuris tikrai - lyg švelnus spyris į užpakalį ir pastiprinimas:
"Jezau, brangiosios, nesižudykit - Tėvynei reikia tokių šaunių, rūpestingų mamų. O svarbiausia - išsimiegojusių. Tam yra visiškai paprastas būdas, praktikuojamas daug didesnio skaičiaus mamų negu jūs manote. Pasiguldykite vaikelį šalia, mintyse pasiųskite kur vėžiai žiemoja nedraugus kalbančius jums apie iškrypimus ir vaikų užspaudimą ir atsipalaiduokite, vaikeliui užmigus pasidarykite arbatos ir paskaitykite:
http://vaikopasaulis.blogspot.com/2010/02/...u-su-vaiku.html"
http://vaikopasaulis.blogspot.com/2010/02/...u-su-vaiku.html"
Taigi, ačiū visiems skaitantiems.
Suprantu, kad turiu apie miegą kartu parašyti dar.
To, ko neparašiau anksčiau.
Iki,
Ramunė
3 komentarai:
Labai šaunus straipsnis, ir už tokį požiūrį galima sveikint ne tik rašytoją, bet ir skaitančius bei ieškančius. Iki šiol savo sūnų, kuriam jau 3,5 metų, migdau gulėdamas šalia (ir, žinoma, užmiegu pirmas), o ir naktį pažadintas "tete, ateik" einu atsigult šalia. Ir nematau tame nieko blogo. Atvirkščiai, nors ir sunku - džiaugiuosi, ir tikiuosi, jog po daugelio metų jis lygiai taip pat sugebės kreiptis į mane, kai jam bus sunku.
Labai šaunus straipsnis, ir už tokį požiūrį galima sveikint ne tik rašytoją, bet ir skaitančius bei ieškančius. Iki šiol savo sūnų, kuriam jau 3,5 metų, migdau gulėdamas šalia (ir, žinoma, užmiegu pirmas), o ir naktį pažadintas "tete, ateik" einu atsigult šalia. Ir nematau tame nieko blogo. Atvirkščiai, nors ir sunku - džiaugiuosi, ir tikiuosi, jog po daugelio metų jis lygiai taip pat sugebės kreiptis į mane, kai jam bus sunku.
Sunku nesižavėti ir tokiais tėčiais, kaip ankstesnio komentaro autorius, ir kaip mūsiškis. Pabudusi maitinti savo mažojo, dažnai matau jį nepatogiai persikreipusį, gulintį ta pačia poza, kaip užmigo, glėbyje laikantį mūsų didįjį, kad besispardydamas neužgautų broliuko, ir kaskart įsimyliu jį iš naujo. Susirūpinusieji mūsų santykių kokybe miegant kartu su vaikais, gali būti ramūs. P. S. Trečiąjam vietos dar yra- ką nors sugalvosim ;)
Rašyti komentarą