Man visada šventė, kai turiu galimybę dirbti savo mėgiamą darbą.
Per Velykines atostogas buvau pakviesta į "apple" renginius Lietuvoje. Kaip lektorė. Daugiau info čia.
Labai džiaugiuosi, kad turėjau tokią galimybę susipažinti su Kauno miesto ir Kauno rajono mokytojais, logopedais, specialiaisiais pedagogais, darželių ir lopšelių auklėtojais.
Liepos 18-20 dienomis bendrausim su Tauragės ir Skaudvilės Mokytojais ir jų bičiuliais.
Trys įvykę susitikimai buvo prasmingi, vertingi, malonūs. Visi juose dalyvavę yra verti aplodismentų. Paplokime sau, pasidžiaukime savimi.
Apie darbus.
Kiekvienas dalyvis dirbo. Su savimi, visų pirma.
Žmonės atkeliavo su įvairiais lūkesčiais. Nuo noro daugiau gauti žinių apie hiperkatyvius vaikus iki noro tiesiog smagiai praleisti laiką.
Labai džiugu, kad kiekvienas stengėsi norėti kažko tokio, ką tikrai gali padaryti pats.
Sąmoningi dalyviai :)
Kalbėjome apie tai, ką tikrai galime pakeisti, kas tikrai priklauso nuo kiekvieno iš mūsų.
Dauguma dalyvių klausė, kaip pasikviesti tėvus į mokyklas.
Mokytojai nori ne tik patys DUOTI vaikams, jie nori išmokyti DUOTI vaikams ir tėvus.
Visi supratome, kad tėvų švietimas - labai svarbi ugdymo įstaigos veiklos "eilutė".
Ją reikia padaryti gyvą.
Gana dalyvauti mažai prasminguose konkursuose dėl rodiklių savivaldybių švietimo skyriams.
Pats laikas gyvai bendrauti.
Pats laikas mokytis kartu su tėvais kurti visų mūsų vaikams tinkamą ugdymui ir ugdymuisi aplinką.
Tokią poziciją kiekvienas dalyvis pastiprino sau.
Viską reikia pradėti daryti nuo savęs.
Mes visi buvome atsakingi už vykstantį procesą, už seminaro eigą.
Kalbėjome per pozityvą.
Ieškojome pozityvo.
Vengėme kritikos.
Vengėme pesimizmo.
Skatinome save ir kitą Tikėjimui - savimi, kitu - svarbiausia - vaiku.
Rezultatai pranoko lūkesčius.
Ką gi išsinešė seminaro dalyviai?
Štai keletas minčių. Jas būtina išrašyti. Kad jos nuskambėtų ir suvirpintų kitų Širdis.
Reikia filmą apie Janušą Korčaką žiūrėti ne vieną kartą. Manau, kad pajautimai žiūrint filmą mus daro geresniais...
Jaučiuosi lyg bučiau patvarkiusi, iššlavusi savo vidų.... Geras švaros pojūtis...
Tikiu savo darbo, tik reikia pailsėti...
Aš labai pastiprinau save, jaučiuosi maloniau. Dabar su didesniu pasitikėjimu savo jėgomis kibsiu į darbus....
Dar kartą priminiau sau, kad nuoširdus bendravimas - tai kelias į visų Širdis: ir suaugusiųjų, ir vaikų...
Man labai patiko praktiniai patarimai apie tėvų susirinkimus. Manau, kad man jie pagelbės darbuotis...
Supratau, kad Mokytojas - tai visai pozityvi Perspektyva...
Ačiū, kad priminėte, jog visi dideli dalykai - paprastume...
Ačiū, kad priminėte, jog Meilė visai šalia...
Supratau, kad vyniodama į vatą kai kuriuos nemalonius dalykus tiesiogiai prisidedu prie pokyčių slopinimo... Būsiu drąsesnė...
Ačiū, kad pastiprinote žinojimą, kad vaikai - mūsų visų ateitis ir prioritetas...
Ačiū, kad priminėte, jog Žmogų, vaiką ir suaugusįjį, visų pirma reikia prisijaukinti...
Supratau, kad dažniau reikia sakyti MYLIU...
Įsitikinau, kad Meilė ugdoma Meile...
Labai pastiprinau save... Intuityviai jaučiau, kad einu tinkamu keliu, bet būdavo nedrąsu.... Dabar būsiu tvirtesnė, atkaklesnė...
Supratau, kad aš ne tik galiu, bet ir turiu KEISTI, KEISTIS...
Buvo smagu vėl sugrįžti prie klasikinės pedagogikos ir pailsėti nuo autokratinės... Aš dar atkakliau sieksiu to, kuo tikiu...
Jūs man pridėjote tikėjimo mano darbo prasme, ačiū Jums...
Jūs mane paskatinote dar kartą sugrįžti prie humanistinės pedagogikos.... Tikiu, kad man pavyks...
Aš sakau visiems dalyvavusiems:
AČIŪ, KAD BUVOTE SAVIMI
Su meile,
Ramunė
P.S. mes dar pasimatysime :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą