Antrą šv. Velykų dieną prie stalo sūnus po karštos lazanjos pageidavo švarios lėkštės salotoms. Pasiūlėme ją pačiam išsiplauti. Prinešėme kėdę, pastovėjome šalia, šiek tiek pagelbėjome. Švari lėkštė puspenktų metų berniuko pastangomis gulėjo ant stalo ir laukė salotų. Valgant sūnus ramiu žvilgsniu ramiu balsu padovanojo dovaną:
-Mama, jei tu būtum maža, aš tau pritraukčiau kėdę, atsukčiau vandenį, kad tu galėtum išsiplauti lėkštę.
Ačiū.
Visuomet žinojau, kad verta daryti paslaugas vaikams. Jiems tai gali būti labai svarbi pamoka. Ir nebūtinai ta, apie kurią mes žinome.
Kūrėjau, suteik pakantumo išlaukti kitų dovanų.
Kūrėjau, suteik stiprybės nepamesti prasmingo kelio dėl patogaus takelio.
Ramunė
Suteikti pagalbą - tai Dievo dovana. Priimti pagalbą - tai stiprybė. Aš jus myliu. Ramunė Murauskienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą