visiškai, vadino, gal, gali, rūkas, lapas, pelėda, ratas ir pan.
O juk šioje Žemėje yra ir tokių žodžių:
narsa, gerumas, gėris, svajonė...
Kuo pripildome augančias asmenybes?
Apie ką skatiname susimąstyti?
Vis apie pupas, ratus ir pieštukus?
Vis skaičiuojame atkarpų ilgius, lyg jie būtų svarbesni gyvenime nei geri darbai kaimynams?
O kurioje klasėje atsiras laiko vaikams akis pakelti dangun?
Kurioje klasėje vaikams atsiras laiko savo mąstymą kilstelti aukštyn?
Bet kurioje klasėje, kai tik mokytojas tuo pasirūpina.
Ir nesvarbu, kuo pasirūpino vadovėlių ar pratybų kūrėjai.
Atraskime Šalvos Amonašvilio mokymus.
Įsileiskime humanistinę pedagogiką į savo širdis.
Ir drąsiai saugokime tuos daigelius, net jei sistema kasdien kelia grėsmę mūsų pedagoginei šviesai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą