2010-02-10

Apie miegą kartu su vaiku


Menas: “Peaceful Pregnancy”, Erika, http://mudspice.wordpress.com/

Miegoti su mažyliu vienoje lovoje nuo senų senovės buvo labai normalu. Dėl daugelio priežasčių ir esant skirtingoms aplinkybėms. Šiais laikais „normalu“ remiasi kiek kitais kriterijais. O kas labiau tink mamai ir vaikui?

Kodėl mama nori miegoti kartu su kūdikiu?

Atsakymas labai paprastas. Nes tik šalia kūdikio mama jaučiasi rami. Nes taip mamai patogiau žindyti kūdikį pagal poreikį. Ypač kai kalbame apie naktį. Puikiai prisimenu save, kai pirmąją naktį nesudėjau akių ir vis žiūrėjau, ar mano ką tik gimęs stebuklėlis kvėpuoja. Pamaniau, kad po gimdymo važiuoja stogas. Bet dabar esu tikra, kad mano išgyvenimai buvo labai normalūs. Tapusi mama, intuityviai jaučiau, kad turiu kuo daugiau būti šalia savo kūdikio ir nepalikdavau jo vieno nė akimirkai kokius pirmus tris mėnesius. Taip garantavau sau ir vaikeliui ramybę, saugumo jausmą. Kadangi žindžiau, naktimis sūnus taip pat miegodavo kartu. Tokie gyvenimo su vaiku įpročiai yra labai natūralūs. Todėl labai normalūs. Jie slypi kiekvienos moters prigimtyje. Kiekviena mama turi savyje programą, instaliuotą evoliucijos: žindyti vaiką pagal poreikį, būti visuomet šalia gimusio kūdikio, o ypač naktį, ir taip išgelbėti žmoniją nuo išnykimo. Mamai tai užtikrina vidinį komfortą. Vaikui, gyvenančiam pagal tokią natūralią programą, yra labai gerai: jis jaučiasi saugus, ramiai miega naktį, gauna daug kūniško kontakto su mama, kuris jam yra gyvybiškai svarbus. Net jei mes gyvename nebe olose ir už kampo mūsų netyko hienos ar tigrai.

Kodėl mama su kūdikiu kartu miega vis rečiau?

Mes gyvename visuomenėje, kuri pateikia tam tikrus uždavinius šių laikų mamai ir vaikui. Vienas iš jų – kuo anksčiau palikti vaiką vieną, o dar geriau - savo kambaryje. Kam nuo to geriau? Kitiems, tik ne mamai ir vaikui. Visų pirma apie tuos kitus. Kai vaikelis miega atskirai nuo mamos, jam reikia lovelės, jam reikia kokio mielo žaislo, su kuriuo galėtų naktimis miegoti, jam reikia muzikinės karuselės, dainuojančios lopšinę, jam reikia švytinčių naktimis lubose žvaigždelių, avyčių ir mėnulio. Jam net gi reikia atskiro kambario. Vaikui reikia visko daug, kad tik jis ramiai užmigtų, kad tik jam būtų geriau. Bet ar tikrai? Iš kur tokios žinios? O gal kas nors apklausė dar nekalbančius kūdikius? Tikrai ne! Visa tai susiję su tam tikrų prekių ir paslaugų vartojimu. Tai tik biznis ir nieko daugiau. Realiai vaikui ir jo saugumui bei ramiam miegui reikia vieno jį globojančio suaugusiojo. Jam reikia tik mamos, pageidautina - žindančios. Ir visai nesvarbu, ar mama miegos su vaiku prabangiuose apartamentuose, ar akmeninėje oloje. Jei kalbam apie mamą ir vaiką, tai jų gerovei reikia kūniško ryšio, nes tai vienas iš mamystės džiaugsmų, suteikiančių malonumo abiem pusėm. Ir to nereikia nei gėdytis, nei vengti. Žindyti vaiką, jaustis ramia, miegoti ramiai, patenkinti vaiko poreikį būti šalia jo svarbiausio žmogaus ir patenkinti savo poreikį būti šalia vaiko – tai nepakartojama mamystės patirtis, daranti vaiką ir mamą laimingais ir artimais visam gyvenimui.

Kur dėtis naktį vaiko tėčiui?

Dar vienas šiuolaikinis uždavinys šeimai – kuo greičiau po vaiko gimimo vėl pradėti gyventi vyro ir žmonos privatų gyvenimą. Kaip jis atrodo? Miegoti dviese, pageidautina atskirame kambaryje, kur nors išeiti be vaiko, atostogauti be vaiko ir pan. Žmonės kalba, kad negalima pratinti vaiko užmigti žindant. O dar baisiau yra pripratinti vaiką miegoti kartu. Man kyla paprastas klausimas: o prie ko mes pratiname vaiką jį migdydami žindant ir miegodami kartu? Nes jei tai kažkas blogo, tai kodėl mes nebijome pripratinti savo vyrų prie to kažko miegodami su jais kartu? O gal praėjus nuo santuokos pradžios 6 mėnesiams reikėtų pradėti miegoti atskirai? Normaliu atveju moteris su vyru vienoje lovoje miega ne dėl sekso. Nes tuo užsiimti galima ir ne lovoje. Įsikniaubti į mylimą žmogų, pajusti jo artumą ir šilumą yra neapsakomai gera ir saugu. Miegojimas kartu yra tam tikra artumo ir priklausomybės vienas kitam išraiška. Kadangi mūsų vaikai paprastai yra kilę iš tos pačios žemės, o ne iš marso ar veneros, tai visai nieko keisto, kad jie taip pat nori miegoti kartu bent su vienu mylimu suaugusiu. Nieko nenormalaus tame nėra. Todėl turintiems vieną vaiką yra puiki išeitis – didelė šeimyninė lova, kai tėtis, mama ir vaikelis miega kartu. Jei turite daugiau vaikų, naktimis mamytė miegot turėtų su žindomu vaikeliu, o tėvelis – su vyresniu. Ypač jei jis prašytųsi į lovą pas mamą.

Kaip ilgai reikia miegoti kartu?

Kai laukiausi, planavau savo vaikelį migdyti atskiroje lovoje. Nebuvau tikra, nuo kurio mėnesio pradėsiu migdyti vaiką atskirai, bet tokių planų tikrai turėjau. Po pirmųjų savo mamystės mėnesių nuomonę pakeičiau. Supratau, kad ramiausias miegas ir man, ir vaikui yra tuomet, kai miegame kartu. Žindžiau vaiką pagal jo poreikį, todėl miegojimas kartu naktimis prisidėjo prie natūralaus maitinimo palaikymo. Žindymo kursuose išgirdau „auksinį“ patarimą. Žindymą nutraukti rekomenduojama tuomet, kai galima su vaiku susitarti, jei dar pats vaikas neatsisakė pieno. Taip elgtis reikėtų ir pratinant vaiką miegoti atskirai nuo mamos ar tėvų, jei dar pats vaikas nepageidavo turėti savo lovos. Taigi konkretaus amžiaus, nuo kada vaikelis turėtų miegoti atskirai, nėra. Viskas priklauso nuo šeimyninės situacijos, tėvų ir vaiko. Svarbiausia, kad tai nebūtų skausmingas patyrimas nei vaikeliui, nei mamai, nei kitiems šeimos nariams. Ir dar prisiminkime: normaliu atveju su vaiko amžiumi poreikis vaikui miegoti kartu su mama retėja ir galiausiai išnyksta. O tam tikrame vaiko amžiuje mes turėtumėm sumokėti visai ne mažą pinigų sumą, kad jis vėl miegotų kartu su mumis.

Mitai apie miegojimą kartu

1 mitas: miegojimas kartu su tėvais sąlygoja vaikų nemigą. Šis teiginys yra paneigtas moksliniais tyrimais. Nustatyta, kad vaikai, kurie miega kartu su tėvais, mažiau protestuoja prieš ėjimą miegoti ir patiria mažiau sunkumų, susijusių su miegu. Nuo sūnaus gimimo miegu kartu su juo ir per pustrečių metų dar nepatyriau, ką reiškia blogas vaiko miegas ar nenoras eiti miegoti. Specialistai teigia, kad vaikų neramus miegas ankstyvojoje vaikystėje dažnai būna susijęs su tėvų noru, kad vaikai miegotų atskirai. Jei man kas nors lieptų miegoti parke ant suoliuko, tikrai stebėtų „miego sutrikimą“. Miegodama patogioje lovoje galiu pademonstruoti ypač gerus miegojimo įpročius. Grąžinkite vaikams, miegantiems neramiai naktį, mamas ir pamatysite, kaip ramiai jie moka miegoti.
2 mitas: miegojimas kartu sąlygoja staigią kūdikių mirtį. Šis teiginys nėra patvirtintas jokiais moksliniais tyrimais. Taip jau yra, kad per pirmus dvylika gyvenimo mėnesių kai kurie kūdikiai miršta. Ir nesvarbu, ar jie miega kartu su tėvais, ar atskirai. Specialistai nustatė tam tikrus tokios staigios kūdikių mirties rizikos mažinimo būdus. Per pirmus šešis vaiko gyvenimo mėnesius nerekomenduojama jo palikti vieno miegoti atskiroje patalpoje. Taigi miegojimas kartu su kūdikiu yra vienas iš apsauginių faktorių. Kai kurios mamos bijo prispausti savo kūdikį pačios miegodamos. Tai yra visiškai neįmanoma, jei tik mama nėra apsvaigusi nuo alkoholio ar kitų svaigalų.

Natūralus miegojimo menas

Ar kas nors skaitėte knygą, kurioje būtų aprašytas būdas, kaip migdyti vaiką kartu vienoje lovoje? Kad netyčia nemiegotumėm su vaiku kartu kažkaip netinkamai.Ar kas nors kur nors matėte instrukcijas, pagal kurias turėtumėme dainuoti lopšines tam tikrą laiką? Kad netyčia nebūtų per daug. Ar kuriai nors mamai reikia kūdikio sūpavimo pamokų? Kad netyčia nepripratintumėm savo vaikelio prie to gėrio. Į visus klausimus galima drąsiai atsakyti – NE. Nes miegojimas kartu su vaiku, jo sūpavimas, niūniavimas jam yra taip natūralu kaip kvėpuoti. O mes kvėpuoti mokame be jokių papildomų pamokų. Kuo labiau tolstame nuo natūralių dalykų, tuo daugiau reikia mokymų. Kūdikis ir be pamokų puikiai miega su mama. Nes tai natūralu. Tačiau išmokyti jį miegoti be mamos yra labai sudėtinga. Mokydami to, įsiveliame į kovą su prigimtiniais vaiko poreikiais į ramų, saugų miegą. Normaliu atveju vaikai yra atkaklūs ir iš paskutiniųjų kovoja dėl savo išlikimo. Todėl tokia kova visada bus žiauri.

Nesigirkite, kad Jūsų kūdikis užmiega vienas

Kalbant apie miegojimo atskirai išmokimo rezultatus, nekyla abejonių, kad toks išmokimas vėliau niekur nebus pritaikomas. Vaikai atskirai miegoti mokomi tik suaugusiųjų patogumui. Tokių pamokų vaikui nereikia. Mokydami miegoti savo mažylį atskirai nedarote jam jokios paslaugos. Jūs prašote jo paslaugos. Todėl būkite savo vaikams dėkingi.
Mokydami kūdikį miegoti atskirai, sukuriame problemą. Ne nemigos, o baisesnę: neleidžiame kūdikiui patenkinti jo esminio poreikio patirti kūnišką kontaktą su mama ar kitu artimu žmogumi. Kiekvienas mažius nuo to kenčia. Net jei vaikelis prisitaiko ir nebeverkia. Yra tėvų, kurie savo mažylius specialiai migdo vienus kitame kambaryje. Kai vaikas po tokių mokymų nebeverkia, tėvai galvoja, kad vaikui viskas gerai ir jis patenkintas vienas užmiega. Tačiau retas susimąsto, kad vaikai nėra kvaili: jei tėvai demonstruoja savo atkaklumą, mokydami vaiką miegoti „normaliai“, t.y. atskirai nuo tėvų, o vaiko verkimas rezultatų neduoda, t.y. vaikas vis tiek paliekamas vienas, tai vaikas tiesiog liaujasi verkti. Bet toliau sau tyliai kenčia. Jau galintys vaikščioti vaikai, kurie dar nepasiruošę miegoti atskirai, patys ateina į tėvų lovą ir užmiega saldžiausiu pasaulyje miegu. Kuriam nors tėvui ar mamai neramu, kai jų mažyliai naktį yra šalia jų? Dažniausiai kalbame apie tam tikrus miegojimo nepatogumus, kurie yra išsprendžiami be žalos vaikui. Linkiu būti ne žiauriais, o kūrybiškais.

Įvertinkite specialistų rekomendacijas

Vienos televizijos laidos metu išgirdau gydytojo rekomendaciją jaunoms mamytėms: nuo šešto gyvenimo mėnesio pradėkite migdyti vaiką jo lovelėje; ji tokia jauki, todėl vaikutis jausis taip, kaip mamos įsčiose ar šalia jos. Gerbiami gydytojai, atminkite, kad Jūsų žodis yra labai svarus. Ypač nepatyrusioms, pasimetusioms mamoms. Iš tiesų tokia rekomendacija – tikras melas. Nes mamos įsčių ar jos artumo niekada neatstos medinė lovelė su grotomis. Nes tuomet galima būtų teigti, kad guminis vyras gali atstoti mylimą partnerį. Tokia rekomendacija yra tik gražių lovelių reklama. Ir kodėl migdyti atskirai vaikelį reikia nuo šešto mėnesio? Kodėl ne nuo penkto, arba ne nuo septinto mėnesio? O gal yra kokių įrodymų apie miegojimo kartu nuo šešto mėnesio žalą? Kodėl pliušinis miego draugas keturmečiui vaikui yra nežalingas, o mama ar tėtis pašonėje naktį – tiesiog nenormalu? Ar tėvai nebijo, kad vaikas pripras prie pliuškio? O kaip marliukai, kuriais apsimėtę vaikai užmiega? Vaikai yra protingi sutvėrimai. Jie mamos stoką bando kompensuoti įvairiais kitais negyvais objektais. Psichologai teigia, kad toks įprotis artimą ryšį kompensuoti daiktais vėliau yra siejamas su įvairiomis priklausomybėmis. O pastarosios apsunkina suaugusiojo gyvenimą ne juokais.

Ko tik neprisigalvoja mamos

Miegoti naktimis kartu su žindomu vaiku yra ne tik labai normalu, bet ir labai patogu. Niekur nereikia keltis, nieko nereikia šildyti. Paprastai žindanti mama naktį miegą, todėl dieną ji būna pailsėjusi, mažiau suirzusi, geresnės nuotaikos ir laimingesnė. Mumyse tiek daug visokių prasimanymų, kad ne retai dar nepatyrusios mamos labai apsunkina savo gyvenimą. Jei mama nusprendė žindyti vaiką pagal jo poreikį, tai tikrai nereikia naktinio žindymo metu išlipti iš lovos, pasiimti vaikelį, atsisėsti ant kėdės, ir ne duok dieve, užmigti bemaitinant ir nuo tos kėdės nuvirsti. Mieganti kartu su vaiku ir žindanti mama neprivalo keltis ir šildyti vaikui pienelio, to neprivalo daryti ir tėtis. Todėl suaugę turi realią galimybę naktimis ilsėtis. Kai vaikas miega kartu su tėvais vienoje lovoje, nereikia mesti kauliukų, kuriam dabar eilė keltis ir eiti raminti naktį verkiančio kūdikio. O naktinis mamos šaukimas yra labai normalus reiškinys, nes vaikai ne taip greitai supranta, jog butuose jų tyko mažiau pavojų nei jų pirmtakų, gyvenančių olose. Tyrimais nustatyta, kad normaliu atveju kūdikiai miega su tėvais kartu daug ramiau nei miegodami atskirai. Žmonės kalba, kad kūdikiai neturėtų miegoti kartu su tėčiais, nes tai nehigieniška. Nurimkime: mes visi gyvename ne sterilioje aplinkoje ir kūdikis su tuo anksčiau ar vėliau susipažins. Kūdikiui reikia tik atskiros antklodėlės. Ir dar: kūdikiui iš tiesų pavojinga miegoti šalia rūkančių, girtų ar apsvaigusių nuo kitų medžiagų žmonių.

Tikrasis miegojimo kartu tabu

Jei jūsų mažylis savo noru miega atskirai, neprašykite jo vėl miegoti kartu su jumis. Taip dažnai elgiasi mamos, kurių vyrai dirba pamaininį darbą ar dažnai išvyksta darbo reikalais ir nenakvoja namuose. Vaikai neturi būti mamai vyro pakaitalas naktį. Šiuo atveju siūlau kokį mielą pliuškį. Jei dažnas dvimetis vietoj mamos lovoje turi pliuškį, tai suaugusi moteris turėtų išgyventi, ar ne?
Jei mažylis prabunda naktį, bet neverkia, nekalbinkite jo, nedekite šviesos. Jei vaikas sveikas, prabudimai nesikartoja nuolatos, tai tiesiog normalu. Toliau miegokite ramiai, vaikas užmigs taip pat. Jei mažylis prabunda naktį ir verkia, apkabinkite jį, paniūniuokite, normaliu atveju vaikai nurimsta. Tačiau jei vaikas buvo mokomas miegoti atskirai, prireiks laiko, kol naktinis miegas įgaus kitokį, normalų vaizdą. Vaikai po tokių mokymų gali jausti nesaugumą net savaitėmis. Nedemonstruokite savo nepasitenkinimo ir viskas susitvarkys.

Išbandykite miegojimą kartu su vaiku

Jei dėl tam tikrų priežasčių nemiegate su savo mažyliais kartu, pabandykite. Ypač tuomet, jei jūsų vaikai priešinasi ėjimui miegoti, prašo daug daug pasakų ir lopšinių, dažnai prabudinėja, o gal net ilgai ir gailiai verkia. Visos mamos siekia suteikti vaikams saugumo. Dvimečiui žodžiais neįrodysite, jog jis gali ramiai ir saugiai miegoti šalia esančiame kambaryje. Miegodami kartu su dvimečiu duosite jam tai, ko reikia, be jokių žodžių. Jums nereikia jokių pamokų, jei norėsite miegoti su savo vaiku. Tačiau norėdami išmokti miegoti atskirai, turėsite perskaityti ne vieną knygą, suskaičiuoti ne vieną minutę, užpildyti ne vieną lentelę. Baisiausia, kad išgirsite ne vieną gailų verksmą, kuris niekada nebus apsimestinis. Liūdniausia, kad neduosite vaikui jam labai svarbaus saugumo, kūniško ryšio be jokios rimtos priežasties. Išbandykite šį stebuklingą ir natūralų miegojimo būdą kartu su vaikais ir mėgaukitės savo mamyste bei tėvyste.


Tėvų ir vaikų santykių psichologė,
Ramunė Želionienė

39 komentarai:

Unknown rašė...

Aciu, labai nuramino sis straipsnis, nes jau keturis menesius miegodama su suneliu jauciausi keistai del aplinkiniu reakcijos, ir pati pradejau rupintis, kaipgi ji reikes perkelti i lovele. Taciau mes turime kita problemele - mazylis uzmiega tik zisdamas. Kazkur skaiciau, kad sitaip tesiant jis nemokes pats uzmigti. Ir is tiesu, jeigu nakti pabunda, pradeda ieskoti kruties. Ko gero, tureciau maitinti, o pamacius kad jau minga, svelniai pazadinti ir tegul pats uzmiega? Kazkaip vis nedristu to pabandyti, atrodo, kad issibudins visai... Kaip darydavote (tebedarote?) jus pati?

Ramunė Murauskienė rašė...

Miele Elena, dėkoju už atgalinį ryšį. Mano erdvės tikslas - suteikti pastiprinimo mamoms, kurios kaip ir nori vadovautis savo Širdimi, bet per daug dar nedrąsios klausydamos vartotojiškos visuomenės spaudimo. Neperšu savo mąstymo būdo tam, kam jis nepriimtinas. Tačiau mano mąstymo būdas, keliaudamas per erdves įvairias, patenka į bičiulių ir bendraminčių bendruomenes. mums pakeliui :)
Dėl žindymo - skaitykite pradžios organizacijos tekstus. Jie adekvatūs. Yra ir kitų gerų. Užmigti vaikui žįstant yra labai natūralu. Kai tik jis galės užmigti kitaip - taip ir padarys. O jei bandysite savo sūnų, kai jam bus 16 metų, įsitempti į savo lovą miegoti kartu priglaudus jį kaip kūdikį, nors jam nėra tam poreikio - liksite nesuprasta vaiko.
Nesikankinkite dėl to žindymo.
Miegokite ramiai pati ir leiskite vaikui žįsti pagal jo poreikį. Taip abu ilsėsitės.
Jei miegate su mylimu vyru ir Jus kažkas pažadintų ir pasakytų: ei, balandėliai, laikas keltis ir nuo trečios valandos nakties miegoti atskirai. Ką Jūs pasakytumėte?
Aš tai pasiusčiau ir pasiūsčiau :)

Aš žindžiau savo sūnų pagal poreikį. Kaip užmigdavo - taip. Nežinodavau, įsivažiavus žindymui ir susiderinimui, net kiek kartų per naktį žindau. Tiek, kiek reikia vaikui -sakydavau. kai vaikelis užmigdavo ir įmigdavo, jei man atsirasdavo poreikis judėti kitaip šalia miegančio vaiko, švelniai ištraukdavau iš jo burnytės spenelį. kadangi vaikas žįsdavo teisingai, tai spenelis būdavo visiškai paleistas ir joks pienelis nebėgdavo. O kartais mažylis ir miegodamas žįsdavo: ar ramindavosi dygstant dantukams, ar tiesiog labiau reikėdavo artumo ir susiliejimo į vienovę...
Kai nusprendžiau vaikui ir sau suteikti daugiau erdvės, nutraukiau maitinimą krūtimi (sūnui buvo berods 2,5 metų), tai miegodamas su manimi vienoje lovoje užmigdavo. Ritualas pas mus toks vakarinis: vonia, knyga, šviesos išjungimas ir užmigimas pasilaikant už rankos, pasikrapštant ir pan.
Nežinau, kada migdysiu vaiką kitoje lovoje.
Bet tam ateis laikas greičiau nei 5 vaiko gyvenimo metai.
Augančiam vaikui reikia vis daugiau savo asmeninės erdvės. Kai stebiu savo sūnų, aiškiai tai matau...

geros kloties ir iki kitų susiskaitymų...

Unknown rašė...

Laba diena Ramune, mes irgi su dukryte miegodavome kartu tol, kol ji būdama 5 mėnesių iškrito iš lovos, manęs tuo metu lovoje nebuvo, buvau trumpam išėjusi. Vėliau bijojau net į tualetą naktį nueiti, todėl prisistūmėme lovytę šalia savo lovos ir miegame beveik kartu, tik dabar sudėtingiau, nes reikia ją išsikelti/įkelti, kai ji žinda naktį. Aš esu už miegojimą kartu, nes vaikui ramiau, o ir mamai ramu. Mano atrastas būdas ne toks patogus, bet man kur kas ramiau, nes tikrai įsivariau baimę po to iškritimo. Vienas dalykas tik neramina, ji jau turi dantukų, valome juos prieš miegelį, bet bijau, kad dažnas žindymas naktį nesugadintų dantukų. Ačiū Jums už tikrai gražų straipsnį.

Ramunė Murauskienė rašė...

Giedre, naktinis žindymas dantukų negadina. Jei teisingai vaikas apima spenelį, pieniuko burnytėje nelieka :) Tai galėtų patvirtinti žindymo konsultantės, tad ieškokite kompetentingos info šiuo klausimu www.pradzia.org Kariesas yra nuo buteliukinio pieno, kuriame pilna cukraus. Kad visai patikėtumėte, skaitykite :)
Sėkmės ir ačiū Jums,
Ramunė

gilė rašė...

Kaip gražiai Jūs parašėte, ačiū.
Sunkiausia aplinkinių spaudimą atlaikyti. Man pvz. yra dažnai gėda pasakyti kam nors, kad mes miegam keturiese. Aš, vyras, trejų mažylė ir metukų sesė prie krūties. Turim labai plačią lovą ir mums labai gera kartu. Kartais naktį pabudus labai smagu paklausyti tiek ramių šnopavimų vienoj vietoj :)Labai sunku buvo su pirmu kūdikiu susivokti, kaip elgtis. Ji ištisai norėdavo krūties, o atėjusi gydytoja pasakė, neduokit, nes ji taip tik raminasi. Aš nusprendžiau - tegu raminasi. Kiek galėjau, tiek glaudžiau savo kūdikėlį. Ir dieną ir naktį. Esu labai laiminga dėl savo pasirinkimo. 1,5 m. nutraukėm žindymą, nes jau kelis mėnesius pilve spurdėjo sesutė. Ir labai lengvai išmoko vaikas užmigti be krūties, užtenka apsikabinti, palaikyti rankutę, paglostyti, ką nors gražaus pasikuždėti. Iš tikrųjų reikia pamėginti įsijausti į savo mažą nykštuką ir mintyse paklausti, kaip tau mažyli būtų geriau. Jis tikrai neatsakytų, kad atskiroj lovelėj, kitame kambaryje. Beje, skaičiau tokį stebuklą, kad mamos oda jaučia kūdikio kūno temperatūrą miegant kartu, ir jegu jam šalta, ji įkaista, kad sušildytų jį. Ir dar iš mokslinės pusės – pirmais metais (o ypač ankstyvoj kūdikystėj) labai sparčiai vystosi vaiko smegenys. Kuo mažiau jos patiria streso, tuo geriau. Tikrai išmoks pats užmigti. Suteikime jiems ramybę ir šilumą, taip reikalingą augimui. O dantukai mūsų labai balti ir gražūs :)

Ramunė Murauskienė rašė...

Mama Gile :)
Ačiū, kad pastiprinote mus visus.
Ir ypač abejojančias.

Ramunė

Anonimiškas rašė...

Mielosios, mano šeimyna irgi, žinokit, miegam kaip kokie "asocialai" visi keturi šeimyninėje lovoje (hmm, kodėl gi ji taip vadinasi?;) ir, kas baisiausia - visiškai nesigėdijam :)
Na gal truputį - nes visuomenės spaudimas - galinga jėga. Tačiau žinojimas, jog savo pavyzdžiu mokome vaikus, kaip išdrįsti klausytis širdies balso - suteikia drąsos.
Būdama edukologijos magistrante, visus galėčiau "nokautuoti" argumentais, kodėl tai daryti yra ne tik saugu, bet net ir tiesiog privaloma (na nebent vaikas labai priešintųsi ;), tačiau dažniausiai tik nusišypsau į ūsą ir, kaip liaudis sako - "močiutės klausau - savo darau". Manau tai išmintinga. Kiekvienas turime teisę į savo privatų gyvenimą šeimoje ir bet kokį elgesį tol, kol tai nekenkia kitiems. O gėdijasi tegu tie, kurie šeimoje ne miega kartu, o smurtauja ir žemina vienas kitą.

Anonimiškas rašė...

Mielosios, mano šeimyna irgi, žinokit, miegam kaip kokie "asocialai" visi keturi šeimyninėje lovoje (hmm, kodėl gi ji taip vadinasi?;) ir, kas baisiausia - visiškai nesigėdijam :)
Na gal truputį - nes visuomenės spaudimas - galinga jėga. Tačiau žinojimas, jog savo pavyzdžiu mokome vaikus, kaip išdrįsti klausytis širdies balso - suteikia drąsos.
Būdama edukologijos magistrante, visus galėčiau "nokautuoti" argumentais, kodėl tai daryti yra ne tik saugu, bet net ir tiesiog privaloma (na nebent vaikas labai priešintųsi ;), tačiau dažniausiai tik nusišypsau į ūsą ir, kaip liaudis sako - "močiutės klausau - savo darau". Manau tai išmintinga. Kiekvienas turime teisę į savo privatų gyvenimą šeimoje ir bet kokį elgesį tol, kol tai nekenkia kitiems. O gėdijasi tegu tie, kurie šeimoje ne miega kartu, o smurtauja ir žemina vienas kitą.

Anonimiškas rašė...

P.S. Vakar vakare mano jau beveik keturmetis, taisydamasis miegoti kartu, visiškai netikėtai paklausė: "Mama, o kodėl m0sų senelis ir močiutė nemiega čia pas mus?" :)

Unknown rašė...

Aciu Aciu Aciu Jums labai. Labai geras straipsnis. Labai geras palaikymas mamoms, kurios miega kartu su savo mazyliais.
Kai manes vis draugai, gimines, kolegos paklausdavo, kaip miega mano kudikis, as atsakydama, kad mes kartu miegame ir diena, ir nakti kartu, tuoj nejuciomis puldavau teisintis, kodel taip yra. Gal, kad aplinkiniu tiesa yra kitokia. Tada likdavau kalta ir as, ir vaikas, kaip vienas nesugeba uzmigdyti vaiko jo loveleje, ir kaip kitas yra toks islepintas.
Aciu dar karta Jums, kad nuo rytojaus ginsime savo tiesa.

Unknown rašė...

gerbiama Ramune,mano manymu Jusu straipsni reiketu ideti i populiariuosius Lietuvos dienrascius, tai pakeistu daugumos nuomone apie miegojima su kudikiu. aprasysiu diskusijai savo miegojimo su vaiku situacija: mano dukrele labai nori su mumis miegoti lovoje, taciau kai ji miega salia manes, man labai nepatogu, as bijau kad jos neuzgauciau, kad vyras versdamasis neuzgriutu,su ranka ja apglebiu taip saugodama tai rankos prakiskai visada nutirpe todel galima sakyt nemiegu o budziu, kai vaikas iminga ikeliu i lovele,praeina valanda ir ji pabunda as vel ja i lova, duodu kruti kad imigtu ir vel laukiu kol imigs, taip kiloju kokius 6 kartus per nakti.pasekmes tokios kad esu irzli ,neissimiegojus,pikta, nepailsejus...

Unknown rašė...

Super straipsnis. Išties miegu su mažuliu savo nuo pat pirmų jo gyvenimo valandų ir net nenumanau kaip galėtu būti kitaip. Ir išties tie vaikų migdymo metodai, kai jie kas vakarą paliekami verkti kol vargšiukai nulužta iš nuovargio ir skausmo širdelėj ir beprotiškai žiaurus.

Ramunė Murauskienė rašė...

Egle, ačiū už patirtį :) Ir gyvą anekdotą.
Mmegle, manau, kad nereikia ginti savo tiesos. Reikia sau leisti gyventi taip, kaip kužda širdis. Ir kitiems leisti gyventi jų gyvenimą. Mes, labiau atsišaukdami į vaikų emocinius poreikius, keliame vidinę grėsmę tiems, kas nori labiau patogiai gyventi savo vaikų sąskaita. Džiugu, kad gebame dalintis drąsiai savo patirtimi. Gal kas paskaitęs susimąstys. Taip mes sėjame sėklas. Ir jos būtinai sudygs.
Zyliuz, ačiū už pastiprinimą. Ir aš tikiu, kad reikia šviesti visuomenę apie vaikų auginimą meilėje.
Ačiū visiems.

Ramunė Murauskienė rašė...

Žilvinai, net neabejoju, kad MŪSŲ labai daug :) Ačiū už atvirumą.

Anonimiškas rašė...
Autorius pašalino šį komentarą.
Ramunė Murauskienė rašė...

Valentina, iš tiesų, reikėtų džiaugtis sveika ir laiku vaiko priklausomybe nuo mamos, normaliu jam nesaugumo jausmu kai lieka vienas. Tai yra sveikos asmenybės augimo etapai, požymiai. Esate labai normali labai normalaus vaiko mama. Vaikai, išmokę ne laiku atsiskirti, išmokę per skausmą vieni nusiraminti..... Tai jau kita tema, bet tikrai toms mamoms nėra vietos girtis dėl vaikų tariamo savarankiškumo.... Sėkmės Jums. Ramunė

Renata rašė...

Sveikutės, mamytės. Aš taip pat norėčiau pasidalinti savo dar trumpa miegojimo su vaikučiu patirtimi, kuri trunka dar tik truputi daugiau, kaip 2 mėnesiai. Pirmas naktis miegojome vienoje lovoje, nes po gimdymo skaudėdavo daug judėti. Buvo ir patogu, ir tuo pačiu nepatogu, nes pavargdavau miegoti viena padėtimi, kad neužgaučiau mažylio. Sugalvojau, kad reikia nuimti lovelės kilnojamą šoną ir prisislinkti ją prie lovos. Tai mes "praplatinome" savo miegojimo valdas ir visi turime savo asmeninę miegojimo erdvę, esame visi kartu ir man labai patogu paimti naktį maitinti. Žinoma, būna naktų, kad bežindydama tiesiog netikėtai "nulūžtu" ir vaikelis visą naktį išmiega mūsų lovoje. Tačiau saugumo pojūtis neleidžia išjungti šviesos... tik retkarčiais, jeigu kūdikis gerai įminga.
Neabejoju, kad beveik visos mamos taip daro, kaip ir aš :) Linkiu visoms kuo didžiausios sėkmės auginant savo STEBUKLĖLIUS.

Indira rašė...

Laba diena,

Labai grazus straipsnis, aciu labai. Miegame kartu su dvynukais vienoje lovoje. Siuo metu jiems 1.5 m. Nuo pat gimimo vaikiukai nakti labai daznai keliasi, zinda. Siuo metu planuoju 16 d kelione. Esu zindanti mama. Kaip neskausmingai atjunkyti per 2 menesius?
Indre

Egle B. rašė...

Labai puikus straipsnis. Patiko man ir tą istorija, kaip pienukas išvažiavo ieškoti traukinio :) Mano dukrelei dabar metukai, miegame kartu didelėje lovoje ir užsimigdo mano panelė žįsdama. Manęs neramina tik vienas dalykas - nuo dvejų metukų dukrytė turėtų pradėti lankyti darželį. Gal kas nors galėtų pasidalinti patirtimi - ar vistik būtina prieš leidžiant į darželį nustoti maitinti ir išmokyti užmigti savarankiškai? Manau, kad norint išmokyti dukrytę užmigti savarankiškai reiktų nustoti maitinti, nes kitaip vaikas turbūt nesuprastų, kodėl šiaip pienuko atsigerti galima, o norint užmigti - jau nebe... Na, gal nebent nutraukto pienuko duoti atsigerti - kad stipresnis būtų imunitetas ir mažiau sirgtų. Gaila tik, kad jei nuspręsiu dukrytę nebemaitinti ir mokytis užmigti prieš lankant darželį, ji dar bus per maža, kad susitartume, tad ir tas procesas turbūt bus sunkus, su daug verksmų ir streso... O jei išleisiu ją į darželį vis dar maitinamą ir nemokančia užmigti savarankiškai, ar neišprotės darželio auklėtojos, bandydamos užmigdyti ją pietų miego? O gal ir vaikui būtų per didelis stresas, nes per daug permainų vienu metu - ir nauja aplinka, ir mamos nėra, ir dar užmigti reikia pačiai... Žodžiu, būčiau dėkinga, jei kas nors galėtų patarti, kaip tokioje situacijoje geriausia elgtis.

Vaikams rašė...

Puikus straipsnis!
Egle, Jūs turite dar daug laiko, manau, dar anksti nerimauti. Visai realu, kad po metų bus likęs tik vakarinis ir/ar naktinis pienukas ;) Iš savo patirties galiu pasakyti, kad sūnelį į darželį išleidau žindomą ir užmigti mokantį TIK prie krūties. Mano nuostabai, užmigo labai lengvai, manau, kad didelę įtaką padarė nuovargis ir bendra aplinka, nes juk visi vaikučiai ėjo miegoti :) Būdamas namie ir toliau sėkmingai migdydavosi tik žįsdamas :)

Unknown rašė...

Sveiki, manau mamoms miegoti kartu su vaikučiais kaip ir įprasta. Aš susidūriau su tokia situacija kai vaikučiai minga su tėčiu. Štai tada bendra normalumo ar nenormalumo taisyklė lesa smegenis. Ir ką, tėtis jei nekreipia dėmesio tada darosi pedofilu, jei pasiduoda tiesiog atitolsta nuo šeimos.

Unknown rašė...

Labai optimistiskas straipsnis,zmogaus matyt to,kuris nemiegojo pora metu su neramiu kudikiu bendroj lovoj. Kai nuo nepatogaus gulejimo per nakti zindant nugara skauda, kai visa nakti kenti, negali i tualeta nueit, nes krutis is dantu ir rekia vaikas. Ir seip istisai malasai,duodasi,ant galvos ropoja. Tikrai nemiegi sldziu miegu,o ir dabot reik kad is lovos neiskristu,nes pagalves nebepadeda. Kazin ar kas itikins kad toks stebuklas miegoti kartu.
Manau miegas salia mamos prie ramaus miegelio niekuo detas,jei vaikas gerai miega tai nesvarbu ar lovytej ar lovoj.

Ramunė Murauskienė rašė...

Tomai, tarp vieno ir kito kraštutinumo, tarp pedaofilijos ir nusišalinimo, yra tas vidurys, kurį ir tenka atrasti gyvenime atsakingam suaugusiajam. Tėvu būti negyvenant su vaiku yra sudėtingiau. Bet visuomet verta. Pastangos skaičiuojamos danguje. Rezultatai bus matomi tuomet, kai vaikai bus dideli. Tad, geriau nepulti į seriją "ką pagalvos kiti", bet būti geru tėčiu, mėgautis savo unikalia tėvyste. Nes ji vienintelė tokia.

Ramunė Murauskienė rašė...

Agne, nors esu optimistiškas žmogus, bet miegojau labai prie įvairių aplinkybių su savo vaiku. Jūsų patirtis ir gyvenimo situacija yra tokia, X. Kitos mamo yra kitokia. Ir skirtingos patirtys reikalingos pasitprinimui, papildymui, o ne asmeninių keitimui. Visgi atkreipiu dėmesį ir naudojuosi savo profesinėmis kompetencijomis: kai mamos protas neramus, kai mamos mintys neramios, kai neramus visas buvo nėštumas, kai daug neramumų namuose ir šeimoje, tai ir kūdikis neramus. Nei šalia mamos, nei vienas lovelėje. Labai svarbu pamatyti pasekmes gyvenimo ir gilintis į priežastis. Nes jei nesigilinsime, negalėsime nieko pripažinti ir niekas nepasikeis. Tik užaugs vaikai. Su daugiau streso, įtampos, su daugiau nepasitkėjimo savimi ir pasauliu.
Mažiau tragedizuokite savo situaciją, nes savęs gailestis gali visai sugriauti besidžiaugimą mamystę. Jūs ne viena, kuriai nugarą skauda. Ir ne viena, kuri nepatogiai miegate. Tiesiog verta mums visoms mamoms paprasčiau į viską pažiūrėti: eiti į tualetą, nepaisant nepatenkinto vaiko; pasikliauti kitų pagalba, jei negyvente negyvenamoje saloje; pakęsti nepatogumus šiokius tokius vardan gėrio - žindymo; leisti pakęsti nepatogumus kitiems vardan patogesnio miego, t.y. lovoje su kūdikiu ir mama miega tas, kas telpa, o ne kas nori. Daug gerų alternatyvų yra. Jei liausimės savęs gailęėtis, pradėsime save labiau mylėti ir ieškosime būdų, kaip padėti sau. Tuomet ir Jūsų komentaras būtų kaip optimistiško žmogaus :) Sėkmės Jums.

Edith rašė...

Toki ilga komentara parasiau o jo nerodo, ex:(
Tad is naujo trumpai. Pirmiausia noriu pasidziaugti atradusi si straipsni, nes dabar tikrai dazniau pasiimsiu savo vyruka i lova ir negalvosiu kad elgiuosi kazkaip neteisingai. O situacija mano tokia kad budamas mazylis, mazdaug iki 4men jis ismiegodavo visa nakti, o po to kazkas nutiko ir pradejo prabusdineti, is pradziu 1-2 kartus, po to ir 4-5, dabar jam jau 8.5 men. Dazniausiai duodu kruti bet kartais uztenka tik paglostyti kad vel uzmigtu. Miega savo loveleje. Tai stai klausimas: kodel taip pasikeite miego iprociai, atrodo turetu buti atvirksciai, su amzium turetu miegoti ramiau ir ilgiau. Svarbiausia, kad imdama pas save i lova jausdavausi kazkaip negerai, lyg elgciausi neteisingai, nes va gi zmones kalba, kad po to bus negerai. Na tai jus jau aptaret savo straipsnyje. Tik tiek kad po to ir pradedi galvot kas cia taip negerai. Net pradejau galvoti kad gal jei vaikas miegos su mumis tai paskui bus per daug "minkstas-mamyciukas", nebus savarankiskas, gal tie papai diena nakti kazkaip negerai paveiks jo psichika? Pati nujauciu kad susakiau nesamone, bet buciau dekinga jei pakomentuotumet.

Ramunė Murauskienė rašė...

Edith, rodo rodo :) Tik rankiniu būdu leidimas komentuoti yra nustatytas :)

Ačiū Jums už pastiprinimą. Ir už atvirumą.

Daug kas mano, kad kuo vaikas vyresnis, tuo ilgiau tui išmiegoti. Tai yra mitas. Mažas kūdikėlis pirmus mėnesius valgo ir miega. Vėliau jų psichika pradeda pažindintis su pasauliu, jie atranda savo kūnos autonomiją, todėl gali atsirasti poreikis naktimis vėl pajusti saugumą, prabundant ir vėl ir vėl pajaučiant mamą šalia. Nes be mamos vaikeliui kurį laiką daugiau nieko nereikia. Štai kodėl svarbu pasirūpinti savimi. Būkite rami su savo intuicija. labai Jus palaikau. Rašykite kitą kartą man į el.paštą, greičiau sureaguosiu :) Apgailestauju, kad taip ilgai teko laukti mano atgalinio ryšio. Bet aš žinau, kad Jums viskas buvo ir yra gerai. Būkite laiminga.

Edith rašė...

Esu labai dekinga uz toki rupestinga ir palaikanti atsakyma:) sekmes jums:)

Unknown rašė...

Puikus straipsnis. Mes miegojome kartu tol kol buvo tęsiamas žindymas. Viskas gerai, viskas puiku. :)

Unknown rašė...

Mano vaikas ilgai nepageidavo savo lovos, nors ir nežindžiau tuo metu...

Rasa rašė...

O mes miegame visi keturi ;) vienai dukrai greit 4 m., kitai greit 2m. Ju lovytes pristumtos prie musu lovos ir net auksciai sulyginti :) visi miegame patogiai :) tiesa,geru mergyciu miegu negaliu pasigirti,bet ir nera ko tiketis,kad mazas vaikas miegos kaip suaugusysis..;) ir man visai nerupi ka kiti galvoja... Vyresneliai laikas nuo laiko pasiulau irengti jos kambariuka su norima lovyte,tapetais ir tt.,nes jau ememe planuoti penkta seimos nari ;)bet ji dar nesusigunde...manau,rasime iseiti ir kudykiui gimus- gal ir penkiese tilpsime:D linkiu mamytems maziausiai rupintis kitu nuomone :) jei nenorite kritikos,tiesiog nukreipkit tema neatsakydamos kaip miegat ir tiek...;)

Ramunė Murauskienė rašė...

Rasa, dėkoju už atvirumą. Nuostabi Jūsų patirtis. Ir planai nuostabūs. Jūsų širdys labai plačios. Gal galite papasakoti, kaip Jums pavyksta?

Vitaute rašė...

Nieko nėra švelniau, artimiau ir brangiau už tą laiką, kai galiu apsikabinusi miegoti su savo mažyliais... vienam 3 metai, kitam 9 mėn. Dičkis nuo broliuko gimimo naktį miega šalia pristumtoje lovelėje be krašto, o pietų miego metu su broliu dviese didelėje lovoje. Jokių ašarų, jokių ožiukų... ir, beje, jau dabar, nors jam tik 3-eji, naktį neprisišauksi :) matyt jaučia, kad savoj lovelėje laisviau ir patogiau. Prieš užmiegant tik būtina pasibučiuoti ir už rankų susikabinus į sapnų karalystę iškeliauti.

Visiems ramių naktų ir saldžių sapnų :)

egle rašė...

Straioanis puikus! Kol laukiausi iegi buvau nusistacius pries miegojima kartu. Bet kai gime stebuklelis- viskas pasikeite :) miegam visi trys kartu ir labai tuo dziaugiuosi :) man nerupi ka tauskia kiti, man svarbu mano kudikio ir seimos saugus, ramus, saldus miegelis

Unknown rašė...

Pati kiek atsimenu norėdavau su tėvais. Vyresnysis iki3m miegojo kartu nes žindžiau, po to turėjo užleisti sesei, kuri iki 8 metų miegojo su tėvais. Paprasčiausiai pirkom tokį čiužinį kad visi tilptume. Sūnus turi savo kambarį, pats prisiprašė nuo 10m., dukra nuo 8 kelis kartus užmigo ant sofos, ten ir gyvena dabar. O šiaip tai žindžiau abu iki 3m. Labai patogu, tik atkišu krūtį, kelios minutės ir ramu . Dabar vis prabundu naktį ir rūpi kaip jie ten. Kartais kuris apsisapnavęs įlenda pas mus. Kiek čia truks, po to visai namus palieka...

Unknown rašė...

Ačiū už nuostabų straipsnį. Mano nuomonė irgi buvo tokia, kad migdymas atskiroj lovytėj - tiesiog suaugusiųjų savanaudiškumas....
Turiu klausimą apie dienos migdymą. Mano kūdikėliui greit bus 5 mėnesiai, bet kai dieną maitinu (žindau), jis užmiega ant rankų. Ar blogai darau, jei neguldau į lovytę, o laikau, kol išmiega (dažniausiai 30 min - 1.5 val)? Naktį miegame visi kartu didelėje lovoje. :)

Unknown rašė...

Ačiū už šį straipsnį. Mūsų Angeliukas irgi naktimis miega su mumis vienoje lovoje. :) Mano nuomonė irgi yra ta, kad ankstyvas kūdikėlio guldymas į lovytę yra tiesiog iš savanaudiškumo, noro patogiai miegoti. Deja, sukūrus šeimą patogumui vietos nebelieka. ;)
Tik norėčiau užduoti kitokį klausimą: ar nėra blogai, kad dienos metu, kai kūdikėlis valgo ir užmiega ant rankų, aš jo neguldau į lovytę, o leidžiu miegoti ant rankų ?

Ramunė Murauskienė rašė...

Dėkoju visoms už atvirumą.
Dėl dienos miegelio: kai turėjau vieną vaikelį, labai dažnai laikydavau kį ant rankų, melsdavausi ar ką nors gražaus skaitydavau. Dabar turiu du, kartais mažylį palaikau ant rankų, bet leidžiu sau ir kitų dalykų norėti, pvz. ramiai pagerti arbatos, ramiai suvalgyti sumuštinį, ramiai parašyti. Todėl žindydama dieną ant rankų sėdėdama, pabūnu su juo ir padedu miegoti. Nebūtinai ilgai išmiega, vėl prieinu. Bet jau nesinervuoju, kad tuo metu, kai mažylis miega, o aš šalia esu, aš "nieko" neveikiu. Atminkime - per tokį buvimą su kūdikiu formuojasi jo prieraišumas prie mamos. Sveikas, kokybiškas, gilus. Skirtingiems vaikams reikia skirtingo laiko tiesiog būti su mama. Pastbėjau, kad vaikai, kurie gali daug būti mamoms ant rankų, būdrauja ramiau, labiau domisi išoriniu pasauliu, gali kurį laiką pabūti vieni su savo žaisliukais. Eina kalba apie kelias minutes, nes yra mamų.... Ai... Visokių gi ir reikia...

Man asmeniškai yra didžiulis malonumas laikyti savo kūdikį ant rankų, kai jis miega. Tik paskutiniu metu jaučiu didelį poreikį rašyti, todėl elgiuosi įvairiai :)

Unknown rašė...

Ačiū už atsakymą. :-)

Ieva rašė...
Autorius pašalino šį komentarą.