Mintys susišaukia kosmose :)
Stebiu vis, kad mano seniai parašytas tekstas apie miegą kartu su vaiku yra skaitomiausių sąrašuose.
Manęs tai nestebina.
Ne todėl, kad tai, ką rašau aš - teisinga ar tiesa.
Tai, apie ką rašau aš, dažną mamą, pakliuvusią į vartotojiškos visuomenės spaudimą, pinkles ir siekį bet kokia kaina supaprastinti gyvenimą su vaikais iki kuo patogesnio gyvenimo suaugusiajam, išlaisvina. Ir suteikia mamai padrąsinimo vėl klausytis savo Širdies.
Prie mano minčių šiandien prisidėjo dar ir vienos mamos laiškas.
"Perskaičiau tavo straipsnį apie miegą kartu su kūdikiu. Aš tiek apsidžiaugiau kad visa tai ką darau yra teisinga. matyt kai esi mama, supa labai daug informacijos ir kai atsirenki sau tinkamiausia kas tinka tavo vaikui jautiesi laiminga :)
taigi, mano istorija yra tokia. parsivežėm savo mažylį į namus prieš 3 mėnesius. iškart buvau įspėta visų tetų kad tik neužmigčiau žindydama, kad tik neužspausčiau savo kūdikio, migdyk tik lovelėj, niekur kitur, nes pripras, paskui kentėsit. bet pradėjome kankintis nuo pat pirmos dienos...diena kaip diena praeidavo, o kai tik vakaras..migdom tą vaiką lovytėj kokias 2 val kol užmiega, po valandos jau budinu kad maitinti reikia (aišku už tai irgi išklausydavau moralus kam budini..ir pan), pamaitinu, tas vaikas užmiega, aš jį keliu į lovytę jis pabunda ir vėl migdau, ir taip iki ryto kažkoks užburtas ratas...pervargom su vyru, bet pagalvojom kad kai jis pripras miegot lovytėj nebebus taip sunku, bet kur tau, kiekviena vakarą tas vaikas verkia ir verkia kol migdom...tada pradėjau po pirmo maitinimo naktį jau nebekelti jo į lovytę, pasilikdavau šalia savęs, aišku budėjimo rėžime kad neįmigti, ir supratau kad aš to vaiko neužspausiu, vaikelis maitinamas užmiega, uždeda žandą ant krūtinės ir įminga giliai iki kito maitinimo (3-4 val). jaučiuosi tokia laiminga ir vaikas patenkintas. paskaičiusi tavo straipsnį išvis "spjoviau" į tą lovytę. Dabar ten sukrauti žaislai, aš dieną jį ten paguldau kai lovą kloju, kai maudausi. Dabar ten jo žaidimo zona :) nuo tos dienos vakare aš jį migdau iki valandos neilgiau, naktį jis pabunda ar aš jį pajudinu kad jau valgyt laikas, ir abu esam labai patenkinti savo sprendimu. Tačiau aplinkiniai reaguoja visi į šį reikalą neigiamai, net mano vyras kartais jau nebežino ar manim pasitikėt ar kitais. Nes tiek daug komentarų susilaukiam , tiek iš artimųjų tiek iš medikų.."Kaip jūs čia taip migdot su savim, pripras tai iki 5 metų pas jus gulės" - nematau tame problemos, juk esame šeima, lova 2m x 2m, vietos pilnai užtenka.
"Miegodama su vaiku ištrauki iš jo gerą energija" - o kokia pas jį energija būna kai klykiantį migdom po 2-3 val lovytėje?.
"jei miegosite su vaiku jūsų intymus gyvenimas nukentės" - lygtais daugiau namuose nebėra vietos tiems reikalams. ir taip kiekvieną kartą aš turiu ieškoti milijoną paisteisinimų kodėl gi aš taip "kvailai" elgiuosi, kam čia tą vaiką naktį žadinu,. Ir keisčiausia kad darydama išties teisingai, turiu jaustis kitokia, ne ta mama kaip visos, kažkoks neformatas... tai labai išsekina morališkai, psichologiškai...džiaugiuosi kad mano vyras mane palaiko šiuo klausimu ir jaučiasi lygiaverčiu vaikui, kas liečia miegojimą kartu, netgi laimingas kad visa šeima vienoj lovoj (dar laukia kada paaugs mažiukas, kad galėtumėme ir katiną savo pasikviesti miegoti su mumis). tik abejoja, ar tai nepakenks auklėjimui, ar paskui kai padarysim vaikui jo kambarį,ar jis norės ten būti?ar jis nemiegos iki jam sueis 5 ir daugiau metų, turiu omeny ne komfortą o jo sugebėjimą būti savarankišku? daug kas sako kad gailėsimės kad migdom su savim. nežinau ar teisingai aš galvoju, bet mąstau kad jei vaikui išugdysim stiprų saugumo jausmą, jis saugiai jausis savo kambary, pasitikės mumis, ir bus lengviau jį ir auklėti ir auginti...
labai lauksiu atsakymo
iš anksto dėkoju"
Esate savo Širdies balso skaitytoja.
Atsakymai pajuodinti.
Su Meile,
Ramunė
P.S. apie mitus ir tiesas dėl miegojimo būtinai dar kada parašysiu, o dabar miegokite ramiai ir nesisielokite dėl niekų... Aukite kartu su vaiku ir viskas bus gerai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą