Gavau vienos mamos laišką. Atsakau į jį viešai dėl kelių priežasčių:
1. šiuos metus paskyriau įvairių bendruomenių, kuriose gyvena visų mūsų vaikai telkimui;
2. man labai smagu stebėti neabejingumą ir prie jo prisijungti;
3. tikiu, kad kuo daugiau žmonių paskaitys, pamintys apie Meilę artimui, tuo ramesnės bus mūsų visų dienos ir naktys.
Nežinau ar teisingu adresu kreipiuosi, ar jus galėtumet atsakyti į mano klausimą:)
Būčiau dėkinga jeigu , kaip psichologė galėtumet išreikšti savo nuomonę, o jeigu laiškučiais nekonsultuojate, tai duokit žinoti:)
Pabandysiu trumpai nupasakoti situaciją:
Su pusantru metuku dukryte lankom muzikos mokyklėlę, kurioje karta per savaite susirenka panašaus amziaus vaikuciai , (tikriausiai žinote apie kudikiu ir vaiku mokykleles:)
Šiemet i musu grupele atejo(o lankom jau senai- nuo triju menesiu) naujas berniukas ir tai inese nemazai chaoso, į įprastą pamokėlės ritmą. Tas berniukas tiesiogine to žodžio prasme "puola " prie vaiku- taip isikimba i plaukus ar rubelius, ir visas net drebeti pradeda, taip stipriai stipriai isiciumpa.dazniausiai viskas uzsibaigia tuo, kad vaikas i kuri isikimba , netekes pusiausvyros is netiketumo nugriuna, arba mamos pribege "isgelbeja " vaika- atgniauzia to berniuko kumstukus(po truputi letai, kad neisplestu plauku su oda:) Berniukas taip daro net ir tupinciai mokytojai, ar vyresniems vaikams. Todel pamokeles metu nuolat vyksta vaikuciu "gelbejimas" arba "budejimas " kad "mano vaiko neuzpultu ":) Maniške tai jau bijo, ir net nelipa nuo mano keliu, o jei reikia eiti sokti rateliu , tai as turiu ja nesti ant ranku, :D bernuželiui kazkur pusantru metuku dabar.Visiskai nezinau , ka apie tai mano berniuko mama, ar kaip ji jauciasi, nes ji paprastai nieko nekalba, tik priejusi padeda atgniauzti berniuko kumstukus.Tik minejo , kad taip yra visur- ir namie su sveciais, ir lauke pamacius vaikus. Ramune, ar jus galetumet pakomentuoti berniuko elgesi, kodel taip , kas tai per elgesys, ar tai yra normalu, ar tai yra problema, ar kažką reikia daryti , ar išaugs ir pan.- man kyla dėl to daugybe klausimu. Man nepatogu klausti mamos- nes galbut ji del savo sunaus elgesio jauciasi nejaukiai, bet idomu ar kažką daro del to.
O didziausias mano motyvas issiaiskinti- išsikalbėjome su berniuko mama, kad esame užraše savo vaikučius i ta pati darželi, kadangi vienmeciai- tikriausiai ir ta pati grupe bus? darželis laukia po pusmecio, bet man jau dabar neramu, kaip tas berniukas elgsis darželyje, kuriame bus ir mano dukryte:)
Mama"
Labai džiaugiuosi, kad yra neabejingų mamų kitų vaikams, mūsų visų vaikams.
Nesvarbu, koks neabejingumo tikslas. Bet kokiu atveju jis išjudina, sutelkia.
Sudėtingose situacijose elgtis galima taip, kaip mes elgtumėmės su savo artimais žmonėmis.
Nebijokime prieiti prie žmonių ir išreikšti neabejingumą, supratimą, atjautą, meilę.
Gera, kai galvojate apie kitą, tarsi bandytumėte būti tos mamos vietoje.
Man taip galvojant, pasidarė liūdna.
Nes retai kas prieina prie tų mamų, kurių vaikai elgiasi kažkaip nepatogiai.
Dažniau kas nors pasmerkia, nusistebi.
Palaikymas ir parama tokiose situacijose - retenybė, deja.
Lenkiu žemai galvą prieš tą mamą už jos elgesį su vaiku tokiose situacijose.
Ji daugiau ir negali nieko padaryti tuo metu, tik atgniaužti kumštelius vaiko.
Bandau įsivaizduoti, kokie vulkanai gali sproginėti jos galvoje.
Norisi palinkėti stiprybės.
Gal tai pati geriausia priemonė tam vaikui taip elgiantis.
Negalvokime, kad visas skirtybes galima išgydyti ar dar kaip nors pakeisti.
Dažnai net nesusimąstome, kokia sudėtinga yra net augančio vaiko asmenybė.
Suprantu, kad priimti kitokius nei mes - sudėtinga.
Suprantu, kad norisi savo vaikams užtikrinti kuo komfortiškesnes sąlygas bendraamžių grupėje.
Tikiu, kad vaikai darnoje gali padėti kitiems vaikams, kuriems trūksta tos vidinės darnos.
Tik reikia visų mūsų didesnio pakantumo.
Apie tokio elgesio priežastis kalbėti iš Jūsų pasakojimo sudėtinga.
Vaikas dar labai mažas.
Kai vaikas netelpa tarsi savo kailyje, jam įspūdžių gali būti per daug.
Mažiukas jis dar, kad galėtų elgtis super socialiai.
Lyginti vaikus tarpusavyje - beprasmiška.
Kiekviena turime savo unikalius mylimukus.
Kai bus laiko, būtinai aprašysiu savojo unikalaus berniuko tam tikrą elgesį. Ir ką aš darau.
Mes galime nelikti abejingi tos mamos situacijai.
Padarykite pirmą žingsnį į mamos Širdį.
Aš su Jumis.
Dar kartą pastebėsiu, kad "daryti" nėra taip paprasta.
Tiesiog reikia pasigilinti į situaciją. Pakalbėti su mama. Mums visiems reikia kitų išmintingų įžvalgų. Ypač sudėtingesnėse situacijose.
Ramunė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą