Vieną gražų vasario žiemos vakarą, kai tyliai snigo ir vakaras apgaubė ramų laikinosios sostinės kampelį, grupelė žmonių sugužėjo į namus, kurie skirti mūsų visų vaikams. Mane pasitiko
Meilė, Nuoširdumas, Šiluma, Jaukumas ir dar daug daug gerų malonių dalykų. Namų sienos alsavo vaikų Gyvenimu. Norėjosi jas liesti ir bent taip, ir bent trumpam pabūti tų namų dalimi. Pajusti namų dvasią. Radau ten mylinčius Suaugusius. Sunku buvo įvardinti, kokiai profesijai jie priklauso. Bet vėliau supratau, kodėl. Namų valdovė, apibūdindama namo gyventojus, pasakė garsiai: techninis personalas vertas pedagogo diplomo.
Į mano Širdį pasibeldė nuostabi žinia - JIEMS VISIEMS ČIA NE VIS VIEN.
Šiuose namuose sutikau daug vaikų tėvų, kurių akys švytėjo. Jie buvo kažkokie ne tokie kaip anksčiau sutikti.
Dar viena žinia pasiekė mano Širdį - JIEMS VISIEMS ČIA NE VIS VIEN.
Įgnybau save ir gurkštelėjau vandens. Kur aš?
Apsidairau.
Aplink mane namų gyventojai ir svečiai. Vieni didesnėmis akimis, kiti - mažesnėmis akimis, bet visi - atidžiai klausantys Širdimi.
Dar viena žinia mano Širdžiai - MUMS VISIEMS ČIA NE VIS VIEN.
Supratau, kas įvyko tuose namuose. Jie vieni kitus įgalino ir patikėjo, kad tik susitelkę gali būti stiprūs.
Namų bendruomenės sutelktumo išraiška labai stipri. Formos įvairios.
Man buvo smagu girdėti, kaip jie vienas kitą vadina vardais. Vadinasi žino ir pažįsta viens kitą. Mažųjų gyventojų apie 250 nykštukų :) O kur nykštukai tėčiai, mamos, broliai ir seserys.... Nykštukai pasakojo, kad kalėdinis vaidinimas sulaukia apie 1000 žiūrovų :)
Mano protas džiūgavo - šiuos metus paskyriau bendruomenių telkimui. Kaip laiku ir vietoje patekau į šią pasaką. Ačiū Audriui ir Artūrui iš LTF.
Jau šeštus metus bandau nusivylusioms...... deja, ne namų šeimininkėms, o kitokių namų šeimininkėms..... papasakoti, kokie stiprūs gali būti namai, jei susitelkę. Kokie darnūs gali būti namai, jei gyvename Darnoje, su Meile ir klausomės Proto, kuris yra Širdyje. Reikia tik Tikėjimo, Drąsos, Atkaklumo. Daugiau neleisiu manęs kaltinti kažkokiomis teorijomis, kurių aš neišmanau :) Būsiu nuo šiol dar tvirtesnė, dar drąsesnė ir dar garsiau kalbėsiu apie humanizmą ir humanistinę pedagogiką...
Grįžkime į pasaką.... Namų gyventojai labai skirtingi, bet savo individualias skirtybes išnaudoja bendruomenės stiprinimui. Tame yra jų jėga. Ir ne tik. Svečiai teiravosi daug dalykų. Bandė ieškoti namų gyventojų skirtumų. Tačiau šeimininkai buvo įtikėję Meile labiau nei tikėjosi svečiai. Šeimininkai savo vienybę supranta labai paprastai ir ją išreiškė Tėtis Vaidas:
MES ESAME ČIA, NES VISI MYLIME SAVO VAIKUS.
Ir dar pridūrė:
MAN SMAGU ČIA, NES MES TURIME BENDRUOMENĘ.
Tėtis Vaidas net neakcentavo, kad ją labiau kuria nei turi. Bendruomenės kūrimas daugumai namų gyventojų yra toks natūralus procesas kaip kvėpavimas.
Labai įstrigo namų valdovės šmaikštumas: kai išėjau iš ankstesnių savo namų, iš keršto pradėjau mokytis namų šeimininkės amato...
Kokia laimė, kad namų valdovei pavyko atsikeršyti su kaupu ir su Meile...
Akyse sužibėjo ašaros, kai namų valdovė tarė:
aš negaliu būti išpuikusi, aš turiu matyti kiekvieno atėjusio į namus akis.
Ech.... Vėl Protas Širdyje dainavo: Ramune, kaip gerai, kad dabar turėsi visoms savo Meilės kalbos kitoms namų šeimininkėms pasiteisinimą: "jei netikite, tai va jie tuo jau gyvena :)".
Dar galėčiau tęsti pasaką.... Bet pasiliksiu kitiems tekstams realių įrodymų iš namų, kuriuos pamačiau...
Pabaigai noriu pasidžiaugti, kad šių namų gyvnetojai jau seniai dalyvauja akcijoje "Man rūpi draugiškas maistas". Tik be akcijos. Nykštukai turi Nykštukų maitinimo organizavimo priežiūros grupę, kuri, visiems vyresniems nykštukams sutarus, įpareigojo UAB, maitinančiai nykštukus, neparduoti iki pietų nykštukams bandelių :) Ir pietų valgymas nykštukams yra privalomas. Ir sriuba.
Va kaip GERA šiuose namuose gyventi :) Nes JIEMS IR MUMS VISIEMS - NE VIS VIEN.
Esu savame prote, bet mano Protas, kaip išsireiškė kalbėdamas apie save mano sūnus Augustinas, tikrai Širdyje.
Daugiau apie namus, kuriuose buvau ir aš, sužinosite čia.
Iki kitų pasakų,
Ramunė
P.S. svečias Artūras po pasakos prasitarė:
"Juk mes iš namų šių išsinešėm jausmais daugiau nei išgirdom žodžiais"
Svečias - mama jau skubėjo teirautis namų valdovės, kada reikia skubėti registruoti vaikutį, kuriam dar toli iki lopšelio, pirmai klasei :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą