Lietuviškai - laida su Šalva Amonašviliu

Kas ne itin draugauja su rusų kalba,
šios laidos kospektas lietuviškai.

Ačiū mamai Simonai.

Su laiku dar pridėsime lietuvybes :)

Laidos konspektas

„Patarimai kaip aukleti vaikus“

Shalva Alexandrovich Amonashvili

Shalva Amonashvili was born on March 8, 1931. He is Doctor of Psychological Sciences, professor and academician of the Russian Academy of Education.

Amonashvili is the author of over 120 works, he is researcher on issues of methodology and psychology of human pedagogy, a founder of the theory of human-personal pedagogy, and creator of the system of education from the age of 6 years. Head of the Laboratory for Human Pedagogy at the Moscow Pedagogical State University. Head of a publishing house, publishing a multivolume edition of Anthology of Humane Pedagogy, with 35 volumes being published so far.

With over 50 years experience as a teacher in elementary school, now Amonashvili is a scientific leader in school № 200 and № 1715, Moscow, № 38 in St. Petersburg, № 31 in Nizhnevartovsk, № 5 in Surgut. Under his leadership more than 80 public laboratories in humane pedagogy in different regions of Russia, Ukraine, Belarus, Latvia and Estonia have been established.

Shalva Amonashvili carries out large-scale public activities. He is head of the International Center of Humane Pedagogy, which holds annual Pedagogical Readings in Human Pedagogy in Moscow. He is a member of the grand jury of the competitions “Moscow Teacher of the Year” and “Russia’s Teacher of the Year”, leader of a Master Class for students and young teachers (Teacher's Home, Moscow)and author and organizer of workshops for teachers in Moscow and Russia.

A-S.A.Amanashvili
D-diktorius

D -Ka daryti, vaikai nustojo skaityti knygas? koki jus duotumete patarima? A-Buvo laikas kai skaitymas buvo vienintelis ziniu saltinis. Iskyrus pazinima per patirti, zinoma. Iki 1990metu kazkur. Po to po truputi ateina kiti pazinimo saltiniai. tai susyje su elektronikos vystymusi. Tv ir po to kitos. Taip pat internetas.

Kai pirma karta pamaciau interneta, tai buvo 1970m. mano pazystamas mokslininkas man sako: galiu atsiusti tau bet kokia knyga is kongreso bibliotekos. Paprasiau, kad atsiustu Uznadze knyga, manydamos, kad tokios neras. ir po 15min (tada buvo letas rysys) ja atsiunte. Taigi, pries atsakant i toki sudetinga klausyma, noriu papasakoti pavyzdi. Tai buvo pradzia 1960uju, kai mokyklose pristaciau tusinukus
vietoj plunksnakociu. Situacija buvo tokia"kaip as dristu keisti tradicijas?"...keiciasi spaudimas tusinuko rasant, rasysena tampa negrazi ir daug kitu priezasciu buvo sugalvota, tam kad tik sutrukdyti siam tusinuku judejimui. ir net mokyklose negalima buvo tokio tusinio nesiotis. Tai buvo laikoma nuodeme. mane net laikrasciuose uz tai bare. Na o dabar pasiziurekit, juoktusi zmones, jei apie tai pradetu rasyti laikrasciai. Namie gali ir nerasyti tusiniais, bet viesoje erdveje, vistiek rasys. Taigi dabar knygas galima skaityti kitokiose formose. Dabar žmones rankose laiko ne knygas, bet plancetes, notebookus, ipaid'us. Ir is ju skaito. ta pati knyga tik kitoje formoje. As manau, kad mes vaikus atpratinom ne nuo knygu, bet duodam jiems tokius saltinius, kurie juos nuveda i kitas pramogas (padedant, tiems saltiniams). Pvz kompiuteriniai zaidimai. ju dabar labai daug. o kad ir pacios knygos tapo pernelyg pramogines. vienas dalykas pramogavimas kitas proto vystymas. pramoga nevysto proto. Pramoga gali padeti uzmusti laika. Uzmusineti laika pavojinga, nereikia to daryti. Priesingai, laika reikia issaugoti, kiek galima istempti, pratesti, islaikyti. O mes ji uzmusinejam. Stai ko pastaruoju metu yra mokomi vaikai, sitos stebuklingos technikos pagalba.
Pas mus buvo panasi problema su anukais. Mano zmona, zinoma pedagoge, susirupino, kad anukai tolsta nuo knygu. Tai buvo 1980ieji. Ir stai ka ji padare. Beje, vaikai teisinasi kad nera kada skaityti. Ji paeme
geriausias vaikiskas knygas (Diuma ir kt.) ir pradejo jiems skaityti sutartu laiku. vaikai susesdavo ant laiptu ar kur kitur. Ji sugebėdavo labai vaizdingai skaityti, taip kad galedavai uzmerkes akis viska pats isivaizduoti. padarykite tai savo seimose. Tegul vaikas 3ioje ar 5oje klaseje ir jau moka skaityti, bet skonis skaitymui pas juos dar nera issivystes. skaityti moka, bet supratimo kas po juo slepiasi tai nera. O jei mes jiems garsiai perskaitysime, tai musu intonacija perduos jiems, ir tai kas po tekstu slepiasi. ir sukurs tam tikrus vaiszdinius
ir jie isivaizduos save knygos herojais. Sudominkime, padovanokime vaikams ta skoni. Tegul jie nebeskaitys iprastu knygu, bet jie skaitys jas per naujus technologinius prietaisus.

Mano anukai jau suage, besivadovaujantys savo protu. Kartais matau mano Mika pareina su nauja knyga ir prasau, kad jis duotu man paskaityti ju knygas, kad zinociau kuo dabar domisi jaunimas. Jei mes vaikams sudedame tokius pagrindus. Mes turime juose issugdyti apsauga nuo kompiuteriu zaidimu užkrato.Jei juose gims skonis skaitymui, tai jis jau bus apgintas nuo isorinio agresyvumo. Todel as rekomenduoju gerbiamo Lechachovo patarima „Lėtą šeimyninį skaitymą“. Gal mama, senele, tetis  ir pora vaiku. Taip pora valandeliu pasedeti, gal paverkti pasidžiaugti pasistebėti, o paskui piktintis ar pagirti palaikyti. Tegul tai bus itn viskas rimtai pateikiama vaikams.

D- as sulaukiu daug tokiu klausimu kaip pvz. dirbu nemėgstama darba, bet bijau pakeisti. Noeiu pradeti versla, bet bijau. Neryztingumas ir baime naujovėms atsiranda dar vaikystėje. Baimes gauti bloga pazymiar suklysti, baime išbandyti savo jegas naujas galimybes. Koki galetumete duoti patarima, kad tokios baimes ir neryžtingumas nesusiformuotu, kad jo butu išvengta, kad jis butu nugalėtas? Kaip kalbeti, ka daryti, koki pavyzdi rodyti?

A-Baimes pagimdo kompleksus vaikuose.Jei vaikas auga baimėse, tai jo gyvenimo aplinkybes niekada nesikeis. Tai lyg nuolatinis noras apsisaugoti „pvz „o jeigu lis“, ir nuolat nešiojasi sketi.

Baimes kankina ne tik musu jaunima, bet ir suaugusius. Del baimes negalime vystyti savo gyvenimo tiek asmeninio tiek visuomeninio. O jeigu tas atsitiks, o ka kiti pasakys, kas man tada bus. Jus labai švelnia pasakėte, kad gal tai mokykloje, tos baimes atsiranda. Ne gal, bet butent siandienineje mokykloje, sios baimes yra išvystomos.

D-koks tokio vystymo mechanizmas? Pasakykite pavyzdi.

A-Gerai aptarkime šiandienines mokyklos pavyzdi ir sugalvokime pavyzdi teisingos mokyklos. Ir po to paziuresime ar naujas mechanizmas galimas dabartinėse mokyklose.

Šiandienine mokykla autoritarine (dauguma ju), arba as pasakysiu imperatoriška.Lavinamasis procesas, kaip sako Uznadse, paremtas vienu istatytu PRIEVARTOS. Vaikai tame procese nieko nesirenka. Vadovelio nesirenka, mokytojo nesirenka, mokyklos nesirenka – viska uz juos daro suauge. Tarkime jums siulo rinkti is 3 programu, kurios kažkieno buvo parasytos. Ar tai pasirinkimas? Tai tik pasirinkimo simuliacija. Vaikai privalo mokytis. Na ir mokytojai suprasdami, kad vaikai privalo, juo vercia mokytis. Ir taip susiformavo autoritarine tvarka mokyklose. Mokytojais spaudžia mokinius – pažymiais, reikalavimais, griežtumais. Ir taip pat naudojamas skatinimas uz gera mokymasi, pažymiai, pagyrimai. O jei blogai mokais, ar grubiai elgiesi, tai duok savo pazymiu knygele, atsivesk tevus ir t.t. O cia dar kontroliniai, jau nuo pirmos klases, kiekviena savaite. O kaip mokytojas pristato kontroliniu? Tai pavojinga! Tas ir anas tikrins, Jums bus tas ar anas uz tai. Ne siaip diktantas, o kontrolinis diktantas. O kontroliniai vyresnėse klasėse? Kodel vaikai naudojasi spargalkemis, paskinejimais, nusirasinejimais? Taigi tuo naudojasi kaip apsauga. Tai vaiku saves apsaugojimo priemone, del esamos baimes. O kodel jie bijo? Todel kad yra sutrikes vaiku ir suaugusiuoju tarpusavio bendravimas. O ne pazymiu vaikai bijo. Gris vaikas namo su savo dvejetu, o tetis susinervins sakys „ as visa diena dirbu, kad tu viska turetum. O tu kuo uzsiemi? Ka vieno puslapio negalėjai išmokti?“ir t.t. Ir tetis ims igyvendinti teisinguma.

Suprantate aplink vaika sudarome dirbtines salygas, kad jis butu isigandes ir visada paklustu svetimai valiai (ne savo). Ir tuo pat metu norime, kad vaikas orientuotusi i save, norim skatinti vaiko individualuma. Kaip tai imanoma? Pagimdome vaike baimes ir norime kad ant baimes pagrindo uzaugtu/išsivystytu asmenybe. Jums nepasiseks to padaryti.

Tevams savi vaikai daznai vaidenasi kaip vaikstantys skaičiai. Kaip Rysetnikovo pavaiksle „ir vel dvejetai“. Noriu Jums perskaityti si paveiksla. Juk dailininkas tapo paveikslus, o ziurovas turijuosskaityti. Grista berniukas namo su nuleista galva, o ten dar riedučiai. Matomai praleido pamokas, nes vazinejo su riedučiais, galbūt nuejo tik i viena pamoka ir ten jam parase 2. Galbut namuose vienisa mama augina 3 vaikus. Vyriausioji saunuole penketukininke, o van jaunylis brolis, begedis, nesimoko. O mama sedi sielvartaujanti. Kas slepiasi uz sio teksto? Kam sis paveikslas nupiestas. Kazkoks autorius si paveiksla patalpino trečioko vadovėlyje, kad parodyti vaikams kas jiems gali nutikti. Bet sis paveikslas ne vaikams nutapytas, o suaugusiems. Kad jie pamatytu, jog taip vaiko sutikti negalima. Reikia ji sutikti taip kaip jo suo ji sutinka. Jam tas pats su kokiu pazymiu grizo berniukas. Su dvejetu grizo- draugas, su penketu irgi draugas.

Mano anukas grizta is mokyklos ir praso, kad as pasirasyciau pazymiu knygelėje. Nes gavo 2 ir nenori, kad mama pamatytu. SDakau tai duok man ta knygele. Jis išeina. O as paėmiau ir prirasiau i visas grafas po 5 ir dar prirasiau „Myliu tave Mika“. Sakau jam pasiimk savo knygele. As jam sakau man nesvarbus tavo pažymiai, asgi tave myliu. Nereikia vaiko priimti su pazymiu. Pazymis tai tik pažymys. Siandien mazesnis, rytoj didesnis. O gal jusu dvejetukininkas rytoj pasauli aukštyn kojom apvers? Jusu trejetukininkas gal taps deputanu ar ministru,  geru daktaru... Ir pirmunas gali jais tapti, bet ir dvejetukininkas irgi gali jais tapti Likimas dar priesais. Juk ne skaičiai nusprendžia, o musu santykis su vaiku. Jai musu santykis i vaika priklauno nuo pazymiu, tai vaikams kelia baimes. Tos baimes per laika vis auga,zmogus tampa suaugusiu, o jo protas neleidzia kurti prielaidu. PVZ.: tarkime taip ar taip... Kad vadovautis prielaidomis reikia drasos, novatoriškumo, issiverzimo is aplinkybių, bebaimingumo. Kas sugeba  taip mastyti “ tarkime taip ir taip..“, tas ir kuria. Stai Jus diktoriau, tarete, kad sekmes akademija atnes zmonems nauda, tai ir sukuriate sia laida. O baimes užkerta kelia tokio pobudzio maistymui. Baime tiesiog uzmusa, nukerta tokio pobudzio mastyma.  Baime uzmusa žmogaus mintis.

D-Na bent tevai turi kažkur leisti savo vaikus. I tas autoritarines mokyklas. Suprantu, kad jose moko, kad tik vaikas nemastytu, nekurti. Nors mokykloje ir zlugdomas vaikas, bet kai jis grizta namo, mes ji sutinkame su meile, mes juo dziaugiames ir jame matome didžia asmenybe. Si teviska meile yra musu budas kovoti su mokyklose vyraujančia, ziauria ir autoritarine tvarka.

Tarkime Jus tampame svietimo ministru. Kokia mokykla jus sukurtumėte?

A-Pakeiskime aplinkybes. Kaip mums sukurti tokia aplinka, kad tokios baimes vaikuose nesivystytu. Apie tai kalba visa klasika. Nuo Kvinteljeno (1amzius) iki Stolveskavo.

1.Kvintiljenas sako, kai tik tau gims vaikas – sudek i ji pacias didžiausias viltis. Kodel jis ivede tokia formule?  Jeigu mes desime dideles viltis, tai ir ieškosime dideliu pedagogiku, kad viltys pasiteisintu. Jei bus mazos viltys sudetos, tai maza pedagogika mus patenkins. O jei visai vilciu nedesime, tai jokios pedagogikos mes neiškosim vaikui. Kaip gausism, taip ir bus gerai.

Tarkim as noriu, kad is mano vaikas taptu genijumi, geriausiu žmogumi ir sėkmingas veikloje. Vadinasi as turiu sudaryti tokias salygas. Tada ieškosiu ir zodzio tinkamesnio ir veiklos tinkamesnes. Ir mokytojai griauciausiai pades man ieškoti ir sudaryti norimas salygas kad svajone išsipildytu. Na žinoma, svajone neturi būti primetama vaikui, ir vaikas neturi būti pratesimas mano paties gyvenimo.

2. Janas Visokomelskovas: sako, suprask jog vaikas tai mikrokosmosas, kuris turi galimybes aprepti makrokosmosa. Stai kokia jega vaike.

3. suchameskovas sako: Atraskite dvasinga bendravima su vaiku, tada ir ivyks auklėjimas. Jei bus dvasinis bendravimas, tai juo kaip laidu as galesiu perduoti vaikui, tai ka noresiu perduoti. Kas tai per dvasinis bendravimas? Tai meile. Dvasinis bendravimas atsiranda tik meiles pagrindu. Suauges turi tukstanciais kartu patvirtinti savo meile vaikui. Paciais subtyliausiais budais patvirtinti ta meile, kad bent karta vaikas suprastu ta meile ir priimtu savo mokytoja. Kad ir meile savo mamos ar tevo. Kai mazi vaikai tai myli savo tevus, bet augant pradeda kitaip ziureti isavo tevus ir rysys nutrūksta.

D-Kokie tie tukstanciai budu rodyti savo meile vaikams?

A-PVZ is mano seimos. Kad maziau butu baimes. Vaikas, penktokas, labai izeide savo motina. Paprastai tokiu dalyku musu seimoje nebuna. Bet si kart jis mama labai izeide. As kaip tevas nezinau ka daryti. Motina apsiverke. Musu seimoje niekas nesaukia ir niekas nemuša vaiku. Musu ginklas tik zodis ir pavyzdys vaikui. As galbūt galėjau išeiti is savo kabineto ir pasakyti kaip tu drisai taip pasiegti, greitai atsiprasyk mamos. Ir tokiu budu parodyti sao kaip tevo, valdžia. Ir galiu isgasdinti visam likusiam gyvenimui, kad nemegink daugiau niekada to daryti. Supratai, o jei ne reikalu su manim turesi. Nes as tavo tevas. Galiu ji taip isgasdinti, Daugelis tevu taip ir daro. Ir mama galėjo ji apsaukti, išvaryti, ar primusti, duoti antausi. Bet mes juk zinome, kad to kas slepiasi po zodziu auklėjimas (vospitanije) neivyks. Kagi tai reikstu, ogi tai, kad paemem sia užduoti ir ismetem per langa. Mums tokiu atveju nereikia auklėjimo, bet uždrausti tokius vaiko poelgius. O tai taigi istatymo reikalas, o ne namu.

Tai kaip as pasielgiau sioje situacijoje?

Mums nereikėjo, kad viakas bijotu. Norejome, kad jis sąmoningai elgtusi tokiose situacijose ir pats uz savo veiksmus prisiimtu atsakomybe. Tegul zmogus bijo pazeisti atsakomybe. Taigi taip nepatogu pasielgti, taip neteisinga pasielgti. Taigi tik pries sazines balsa mes turime bijoti.

As palikau sia situacija ramybėje. Praejo savaite ar daugiau. Tam kad sis ivykis pasimirstu. Mama susitaike su sunimi, ir toliau vienas kita myli. Viskas jau pamirsta.

Jis ruosia pamokas. Jo klausiu,

-          ka cia darai?

-          sprendžiu užduotis – sunus sako

-          o kam jos reikalingos? – tevas

-          man tai nereikia, cia mokytojai reikia.- sako sunus

-          -tai tegul ji palaukia, nes as turiu tau reikala. Prasau išeikim i lauka. As noriu su tavim vyryskai pasikalbėti.

-          o cia negalima- klausia sunus

-          ne, tai paslaptis – tevas sako

-          Mes abu išeinam. Kovo menuo. Saltoka. Einame link parko tylėdami.

-          [dabar užduosiu klausima tevams, kurie mus skaito – ar mokate aukleti savo vaika tylėjimu?]

-          Mes su vaiku einame, tylyme, o jo galvoje tukstantis minciu. Jis bando prisiminti kokie įvykiai buvo pries tai. Juk pirma karta deciui tokio vyrysko pokalbio prisireike. Aks tokio nutiko? Ko jis is manes nori?

tevas tyli. Jam tik persiduoda tevo itampa, o atsakymo dar nera.

-          Prieinam parka. Atsisedam.

-          sunau kiek tau dabar metu? –klausia tevas

-          11metu

-          a tai tu turetum mane dabar suprasti. Zinai kame reikalas, man dabar reikia tavo pagalbos. Buvo laikas kai as pamilau mergina ir pasakiau jai, jeigu uz manes tekesi, tai niekada niekam neleisiu taves skriausti. Kaip manai ar as teisingai pasielgiau? – sako tevas

-          taip, tu teisingai pasielgei. - Patvirtina sunus

-          o kai tu vesi, ar leisi savo moteri skriausti?

-          ne ir as neleisiu – sako sunus

-          Noriu  tau ranka paspausti. Nes tu taip vyryskai teisingai galvoji.- sako tevas – Na zinai kame reikalas, ir kur man reikalinga tavo pagalba? NEzinau kaip elgtis su savo sunumi, kuris izeide mano mylima moteri. Ka man daryti? Pasakyk, prasau.

Stai cia soko terapija. Sunus negalėjo pasakyti nei zodzio. Jis ilgai tylėjo. Bet tai kas vyko jo galvoje-mintyse ir kas dege jo širdyje – butent tai ir kuria zmogu. Praejus kažkiek laiko.

-          O tu nubausk mane. – sako sunus.

-          O taigi labai paprasta. As juk iskart galėjau tave nubausti. Jei nori pats save nubausk. Bet tu pasakyk, ka man dabar daryti? Kaip man pasiteisinti pries zmona? – sako tevas

Vel tyla.

-          Tegul tai buna musu vyriskas pokalbis. Niekam nereikia apie si pokalbi zinot. Bet prisimink, jog as negaliu leisti, jog kas nors skriaustu mano zmona. Taip kaip negaliu leisti, kad kas nors skriaustu ir mano sunu. Pagailek manes. – sako tevas.

Taip mes griztame namo.

Sis dvasinis priejimas prie vaiko. Tai ne tik meile, bet meile su bendra paslaptimi. Su lygiu sau žmogum. Tai nera, kad as aukštesnis tu žemesnis.

O dabar papasakosiu istorija su dukra.

Svarbu išlaisvinti savo vaikus is baimes gniaužtu. Diktatura gali būti tik su sazines balsu. Daugiau jokiais kitais klausimais.Tegul vaikai bijo Dievo, nes zino, kad jis teisingas. Teisingumas egzistuoja.

Dukryte pas mus nerami, susavo principais. Jei jau sugalvos ka, o tu nepadarysi – vadinasi konfliktas. O jei viska išpildysi – taip irgi netinka.

Devintoje klasėje pries isleistuviu vakara. Mes uzsakeme pas siuvėja, jai nauja suknele. Ir stai artėja geguzes 1oji- svente. Ir stai ji sako, einu pas siuvėja. Mama jei sako- jauvakaras ir negali eiti. Gruzijoje vakarais merginoms vaikscioti vienoms negalima. Brolio nera, o mes negalime palydeti. O dukte, ne, eisiu, as noriu. Na ir taip uzvire konfliktas. Dukte puole aiskinti kodel ji teisi. O teisybes svarstykles itin jautrios/subtilios, kai teisus gali būti ir tevai ir vaikas. Abu teisus, bet su savomis taisyklėmis. Dukrai norisi pamatyti kokia ten suknele siuvama, nekantru ir taiteisinga pagal jos amziu. Bet ir is musu puses tai teisinga, nes jos vienos išleisti, tai negalima. Taip ivyko konfliktas. Mums buvo sunku, mes kaip tevai irgi ne viska žinojome, bandeme atrasti hunaniskus budus vaikams aukleti.

Tai ka dabar daryti? Mociute izeista, mama irgi. Tik as galėjau kažkaip viska iskenteti. As ta pati vakara prisedau ir parasiau dukrai laiska. Laiska is vieno kambario i kita kambari. Ir tiesiog jame aprasiau visa paveiksla: kokoje busenoje dabar ji ir kur jos teisybe; kokioje busenoje dabar mama ir kur jos teisybe; močiute ir as (tevas). Nuosirdziai kaip visi mes pergyvename. Kaip močiute pergyvena, ir kas su ja dabar bus del sio konflikto. Ir ar reikalinga mums visiems si situacija. Ar galėjome mes sito neleisti? Ka reikėjo padaryti, kad sios situacijos nebutu? Kas ir kam galėjo nusileisti. Stai taip viska aprasiau ir padėjau laiska dukrai po pagalve.

Veliau sis gestas turėjo dideli atgarsi. Ji tapati vakar apries miega paima laiska, perskaito atbega i mano(tevo) kambari ir kalusia

-           „kas cia?“

-          laiskas. – sakau jai

-          o tu negalėjai man taip pasakyti?

-          Grazink laiska, as tau dabar visa tai pasakysiu, jei tik tu galesi tai suprasti.

-          Ne, laisko as tau neduosiu

Ir išeina.

Laikas ejo. As pastebėjau kad tie laiskai jai veiksmingi. Ir taip as jai rasydavau laiskus del vieno atvejo del kito. Tokiu budu ji taip gavo 12 laisku nuo manes. Dabar dukra tuos laiskus labai saugo, tai jos nuosavybe.

Visai neseniai kazkas paklause dukros, o jei tu laisku nebutu. Ji atsake, „pamatytumet kokia as tabar buciau“.

Seniau buvo laidos tevams apie vaikus. O jeigu atvirksciai –vaikams apie suaugusius. Sis metodas butent apie tai.

Kai prasideda psichoze ir emocijos nebekontroliuojamos, tai Laiškas –tampa tylus pokalbis su širdimi. Jeigu as buciau su teviska valdžia uzsaukes ant dukros, nebutu ivykes auklėjamasis procesas. Kai vaikas yra emocingoje busenoje, isiaudrines – atsitraukite. Tuo metu kazka aiskinti nera prasmes. Pakalbekite veliau, pries miega, ar rytoj, ar po savaites. Atsistokite salia vaiko, atsiprasykite, atgailaukite pries ji.

O zinote ka reiškia auklėjimas (vospitanije)? (Pitanije asi duchovnoj asi) is rusu kalbos -> maitinimas sielos.

Taigi kuom as turiu maitinti savo vaika? Riksmais? Tokiu budu auklėjimo nebus. Baime taip pamaitinsime. O as gi noriu vaiko dvasia auginti. Todel as turiu kuo daugiau vaizdu/pavyzdziu duoti/rodyti vaikui – meiles, užuojautos, pagarbos, kantrybes ir viso kito... O is kur tuos pavyzdžius gauti? Taigi mes tevai, patys esame siu pavyzdžiu saltiniai.

D- daznai mes kalbame zodzius, bet neisigiliname i ju prasme. Man va sirdi suskausta kai matai kaip mama orouoste rekia ant 3mecio vaikelio. Vaikelis stovi liūdnas issigandes. Mama rekia ir išsivaizduoja, jog auklėja savo vaika.

A-mama kuri rekdama aukleja savo vaika, nebuvo isaukleta vaiku auklėjimui. Mano viena kolege man pasakojo, jog kai apsauke savo trimete dukra, tai toji mamai atsake „Mama, tu turėjai mokytis kaip aukleti vaikus, kai manes dar nebuvo“.

D-Kokia ateities pedagogika? Humaniškoji, sviesi, gera pedagogika. Kokia butu jusu svajone?

A-Humaniskoji pedagogika yra mano svajonių pedagogika. Ji gana sudėtinga. Zmones klausia, kas tai yra? Jei as myliu savo kudikeli, vadinasi humaniškumas jau man ant veido – taip daznas galvoja.

Humaniskoji pedagogika – tai klasikine pedagogika paremta prielaidomis. Jei mama ir tetis prades gilintis i tas idėjas/prielaidas, tai jiems iskils klausimas kaip mums gyventi ir kaip parodyti pavyzdžius meiles, kantrybes ir t.t.. Kaip sake Tolstojus „Jei mes susirupinsime apie savo gyvenimo buda, tai auklėjimo problema atkris“. Jei seimoje, mes gyvename normaliai ir tarp musu visu zmogiski santykiai, tai aukleti vaiko nereikia. Visa esanti atmosfera namuose ir yra auklėjamoji sistema.

Taigi visa klasika paremta prielaidomis

1.egzistuoja auksciausia esybe. Dievas. Nors Dievo niekas nemate, taciau reikia tiketi, jog yra auksciausioji jega.

2.egzistuoja žmogaus misija. Niekas neateina i si pasuali tusciomis rankomis. As skaičiau knygose, kad vaikas tai kaip tuscia slapas – kaip isauklesi toks ir bus. Taciau tai nevisai teisinga, taip auklėdamas gali daug pakeisti vaike, taciau jis gimdamas jau turi daugeli savybių – jo likimas, jo charakteris, jo talentas. Vaikas yra savo paskirties nešiotojas. Jame veikia didele sielos galia.

Siais dalykais reikia patiketi. Nes sioms idėjoms/prielaidoms irodymu nera. Taigi, jei tai teisinga, tai pradedame ieškoti  ir atitinkamo kelio pas vaika.

O kame humaniškumas? Pats zodis humaniškumas tarsi paslaptis. Kazkam tai tiesiog geras žmogaus elgiasis su žmogumi. Zmogaus tarpusavio pagarba.

Hunaniskas tai nuo zodzio (umnyj) protingas (vertimas is sanskrito kalbos). Tai reiskia mirtingasis, kuris iesko rysio su nemirtingumu. Rysio su dvasingumu, su Dievu. Tas kas irsko to rysio, tas ir yra protingas.
Humaniskumas- tai budas vaikui parodyti, kad jame yra kazkas didingo, del ko jis ir reikalingas siam pasauliui. Ir tas kazkas yra pasleptas jame paciame. Tai paslaptis. Na ir perskaitykime sia paslapti. Na ir prasideda savo paskirties siame pasaulyje paieskos. suprasti kuom as siam pasauliui galiu buti naudingas. 
Tai imanoma. Man pavyko tai padaryti su savo atzalomis. daugelis mokytoju jau seka humaniskosios pedagogikos principais. Tokia veikla imanoma klases veikloje, ivairios pamokos dvasinio gyvenimo. tose pamokose kalbame apie tai kas yra meile. Pasakojame, jog tai busena, kuri reikalauja nuveikti daug dalyku.
neapykanta, taip pat yra busena, kuriai reikalingi tam tikri veiksmai: reikia kariauti, reikia vogti, reikia kazka daryti, kad neapkenciamam objektui butu blogai. Na o jeigu mylite, tai reikia daryti daugeli dalyku ( uzjausti, padeti ir t.t.), kad mylymam objektui butu gerai. Nes jeigu tik kalbesi, tai nieko nereiskia.

Siuos dalykus pasakojame nuo pirmos klases. Ir vaikai ne tik viska supranta, bet sugeba ir nustebinti. Kartais net susimastau ar cia mes suauge ar jie?
Jau nuo 1960 metu atejo kitokie vaikai, vadinami akseleratai ( greiciau besivystantys) sie vaikai pasauliui dave pramone ir technologiju vystymasi, taciau jie uzmirso kultura.

Na o dabar matai ateinant vaikus su daugiapusiais talentais. Jie ir eilerascius raso. Pralenkia muzikoje net suaugusius, yra toks 4 metu berniukas. Vienas piesia, kitas groja, kitas raso, kitas kalba, kitas vaizduote turi. Tai naujas evoliucijos etapas.

Mes turime dovanoti vaikams sekme. Dvasiniu savybiu vystymas ir mokejimas vaike izvelgti paslapti ir ja atskleisti - toks budas turi buti prieinamas daugelyje mokyklu. Tai sekmes mokykla. Esant tokiam poziuriui galima iveikti visas baimes.
Pries mane nera autoriteto, yra tik pavyzdys. Man nera virsininko, nes as pats esu valdytojas. 

D-kaip išmokyti vaikus galvoti? Kaip paskatinti labiau domėtis aplinka, ir uzdavineti daugiau klausimu?

A-vaikui augant pirmamae etapi jis užduoda klausimus“ kas cia?“, veliau „o kodel?“ ir jei sitame periode siunčiame vaika, neatsakinėjame, liepiame paklausti kieno nors kito ir. .t.t tai ta savybe vaike gesta ir galiausiai jis nustoja klausinėjas ir i kita vystymosi etapa pereina budamas jau silpnas, negaves tam tikru ziniu.

Taigi turime atsakyti i vaiko klausimus, ir tik nemeluoti. O kai atsakinėjame, tai nepilna tiesa sakyti. Atsakymas turi būti skatininatis mastyti ir keliantis tolesni susidomejima. Pvz: ir reikia sakyti vaikui, kad kazka zinau, o kazko nezinau. Vat sita situacija susidaro nes yra toks istatymas. O kodel toks istatymas nezinau. Ir palikite tai vaikui apmastyti atrasti atsakymus patiems.

Visos zinios telpa visatoje. O galva yra mazoji visata, tai vadinasi ir joje telpa visos zinios. Kompiteris tai galvos protezas.Jei zinotume savo smegenu galimybes, suprastume, kad kompiuteriai mums nereikalingi. /jei ziuretume i zmogu kaip tik i materealu kuna, tai tada galetume kalbeti apie tai jog isnaudojamos smegenis 3 ar 6 procentais. O kadandi zmogus yra dvasine butybe, tai jam nera ribu, jis yra kaip visata. Jei mes daugiau suprastume pasauli, tai net nebutu  tokiu pamoku kaip matematika ar  kalbos. Kalbetume apie tokius mokslus kaip ateities numatymas, girdejimas materealia ausim negirdimu dalyku ir t.t. tai sesto jausmo galios. Tuomet atsiveria zinios, kurioms nera logikos ir priezasties. Tai vadinasi intuicija.

Pvz apie egzistuojanti virsprote / virssamone. Is knygos Plikino knygos “pedsakai ant vandens arba...” jei begioja tik viena skruzde ar 10 ju, jos nestatys skruzdelyno. Taciau kai i buri susirenka kritine skruzdziu mase, jos is karto pradeda statyti skrusdelyna. Tai paaiskina kolektyvinio proto egzistavima.

D-papasakokote apie savo eksperimenta neturinti analogu, kuris prasidejo 1964m.-1984m gruzijoje

A-mes sudareme klase is darbininku seimu mokiniu. Surinkome 32 moksleivius, kuriems buvo 6 metai. Pradzioje mokytoju buvo tik 3 o veliau nuo 5 klases jau ir 6mokytojai. Kviesdavome tevus, rodydavome ir pasakodavome kaip mes elgiames su vaikai. Nerasome jiems pazymiu. Tai humaniskoji pedagogika. Jei pedagogika butu zveris, tai jos sirdis butu bendravimas. Autoritarines pedagokikos sirdis – serganti, o humaniskosios – uzjaucianti, padedanti, mylinti... zodziu ji sveika.

Mes tevus ikalbejome pasakodami, jog ju vaikai ismoks pagrindiniu dalyku – skaityti ir skaiciuoti tik kitais budais. Mes pasitelksime vaikuose esancia aistra zaidimams ir per juos jiems pateiksime zinias. Mes jiems sudarysime kliutis ir jiems padesime tas kliutis iveikti.

<...>

Velaiu kasmet surinkdoavome tuos mokinius pasikalbeti. Idomus faktas kad 5 berniukai vede savo klasiokias ir sukure labai stiprias seimas. Mes gi juos nuo pirmos klases mokeme kaip myleti reikia, mokeme riteriskumo ir kaip globoti, mokeme atkreipti demesi ne tik i zmogaus issore, bet myleti besikaicianti zmogu.

Mes su sia klase dareme toki eksperimenta mokymosi metais. Sakeme kad avarija salia ivyko, ir kad isgelbeti zmogu reikia duoti daug kraujo. Pasakojome, jog jiems po to suksis galva ir t.t. Visa humaniskoji klase nubego pas sesute duoti kraujo, tuo tarpu is kitu klasiu moksleiviu neatejo. Veliau atejusiems paasikinom jog atvyko greitoji pagalba ir jau jiems pagelbejo. Jiem nepasakeme, jog tai buvo eksperimentas.

Veliau sie mokiniai tapo: gydytojais, mokslininkais, akademikais, statybininkais ir t.t.

O humaniskos pedagogikos principus jie perkele ir i savo seimas.

Labai svarbu isaukleti vaikuose sazine, kad butu veliau maziau korupcijos gyvenime. Geriau jau atideti matematikos mokymasi, bet skirti demesi zmogiskosiom vertybem.

Kaip sake maksimilijanas, “kai gims jums vaikas, sudekite i ji visas savo viltis...”. Taigi sudekime visas savo viltis i ateinancia karta. Tikekime, kad si karta atejo tam kad mums padetu. Ir sukurkime tokia pedagogika, kad si musu svajone issipildytu. Ir tuomet tie vaikai padarys stebukla.

D-Papasakokite apie Lichaciova.

A-jis buvo deputatas. As susipazinau, kai jis kalbejo apie biblioteku uzsidaryma tai buvo 1989m. Jis reikalavo, kad rajonu bibliotekos butu saugomos. Jam vertybes buvo garbingumas ir sirdingumas. Ir veliau as pats tai parasiau savo traktate, kad humaniskosios pedagogikos tikslas (blagarodstva i vilikadusje) garbingumas ir sirdingumas. Visi kiti tikslieji ir humanitariniai mokslai, tai tik tarnaites sio reikalo. O ne kaip dabar vaikas tampa auka, siu mokslo dalyku.

D-kurie pedagogai jums liko atminty?

A-1947m kai ejau i 7 klase atejo mokytojauti Varvara Varmanashvili. Ji mane asmeniskai pasikviete ir sako, kad as turiu poetiskas akis. Sakiau, kad nerasau eiliu. O ji sako, kad vistiem mano akys kaip poeto. Tai as begau namo rasyti eiliu. Bet man nelabai sekesi, o mokytoja girdavo. Karta ji paprase manes padovanoti viena savo eilerasciu. Ir tai buvo vienintele mokytoja, kuri kazko is manes lauke.

Ir tik pas sia mokytoja as gaudavau penketus, is kitu mokytoju buvo dvejetai.

Na ir mes karta rasem pas ta mokytoja kontrolini. As buvau taip ikveptas gerai parasyti ineterpretacija. Ir ta karta mokytoja padare itaka mano visam likusiam gyvenimui. Ji prisilenke prie manes ir svelniaia pasake “ penketukai is mano dalyko raudonuoja salia kitu dvejetu,... kaip jiems dabar buti”. Esme ne tiek ka pasake bet ir kaip pasake, su uzuojauta ir su didele viltimi. Tai palete mano sirdi.

Vaikus aukleja, ne tai kas pasakyta, o kaip pasakyta. Mokytoja su tokiu liudesiu ir didele viltimi tai pasake. Tuomet as apsiverkiau. Grizau namo ir galvoju, ka man daryti. Pradejau stipriai kalti visus dalikus – matematika, fizika, chemija, rusu kalba. Nors rusu kalbos mokytoja buvo labai pikta, ji sugebejo mane nustatyti priesiskai ne tik pries rusu kalba, bet ir pries rusu tauta. Is pradziu gaudavau trejetus, paskui ketvertus, veliau net ir penketus. Baigiau mokykla su aukso medaliu. Stai kaip gali paitakoti mokinio gyvenima mokytoja. Tokiu mokytoju rusijoje gal 3 o gal ir 7 procentai, bet tai mokytojai gelbetojai. Jei ju nebutu, tai mokykla jau butu prazuvusi. Fizikos mokytojai manyje nieko apart destomos medziagos neieskojo, jie manyje nemate zmogaus. Bet jeigu as buciau pamiles mokytoja, tai buciau pamiles ir jos destoma dalyka. Tikras mokytojas mums daro itaka ne tik mokykloje, bet lieka jo pamokymai ir baigus mokykla.

Veliau surinkau visus sios mokytojos mokinius ir mes kartu apie ja isleidome knyga. Visi paraseme savo skyriu, ir juose ta mokytoja atrode kaip kiekvieno nuosavybe, padariusi didele itaka visam gyvenimui.

Karta toji mokytoja mane pakviete i teatra, kad is manes zmogu padaytu. Toks poelgis praplete pokalbio temas. Mokykla juk uzdara aplinka, ten viskas sukasi tik apie pazymius ir mokomus dalykus.

Kitas mokytojas – Sara Karasinski.

Jis labai mylejo vaikus. Kai isejo i pensija jis apskambino visas mokyklas ir paprase atsiusti pacius beviltiskiausius mokynius nesvarbu is kurio mokomojo dalyko. Jsi taip surinkdavo po kelis mokinius ir juos mokydavo. Po menesio jie ne tik saunuoliais tapdavo, bet juose atsiskleisdavo talentai. Sis mokytojas negalejo kitaip gyventi. Jis is netalentingu vaiku, darydavo talentingus.

Na ir taip nutiko su viena mergaite. Ji daug sirgo ir veliau mokytojai nebesirupino ja (nebeieskojo joje Dieviskos paslaptie) o tik rase jai dvejetus. [Zabota (rupestis) – uz dieviskos paslapties]. Na po uzsiemimu privaciu su Sara Karasinskiu, mergaite gauna pirma penketa. Mokytojas pakviete mergaite atsvesti tai nueinant i kino teatra. Jis nupirkes tuos du bilietus  ejo pas mergaote ir ji partrenke tramvajus.

D-o dabar papasakokite ka nors is savo patirties.Pvz kaip jus tapote pedagogu?

A-Mokiausi universitete, svajojau tapti diplomatu. Nekenciau sios profesijos. Mylejau tik viena savo mokytoja ir viskas. Bet gyvenime nutiko taip kad zuvo tetis ir reikejo padeti mamai, ji augino jaunesne sesute.

Pradejau ieskotis darbo.Mane nusiunte dirbti i mokykla, kurioje pries metus mokiausi.

Tai viena mociute atejo manes paprasyti pagalbos padeti jos 6klasej esanciam anukui. Jis nesimoka bega is pamoku. O jei svarbu, kad jis geru zmogumi uzaugtu.

Na as paemiau ta berniuka globon. Rytais eidavau i jo namus, atvesdavau i mokykla, kad nepabegtu. Mokykloje stebedavau, o po pamoku pasikviesdavau i savo kabineta, kad jis ruostu namu darbus, kartais pazaisdavom sachmatais. Na taip elgiausi metus. Isismylejom mes vienas kita.

Na taip supratau, kad mano kelias yra pedagogika.

Veliau mes graziai bendravome su tuo berniuku. Dalyvaudavau ir jo ir jo mociutes gimtadieniuose. Su juo kalbedavau apie suaugusiuosius.

Taigi ir jus butinai kalbekite su savo vaikais apie save, savo dziaugsmus, savo nusivylimus, savo vaikyste, savo sekmes ir nesekme, kvieskites vaikus i pagalba, prasykite vaiku patarimo. Tai labai svarbu.

D-kartais buna kad esi silpnas ir nesidiziuoji savo gyvenimu. Ar vis tiek apie tai kalbeti sus savo vaikais.

A-butinai kalbeti. Ir nuorisdziai. Seniau sakydavo plakite vaikus ir negailekite kai verkia. Bet tai neteisinga.

Apgaubkite vaika meile, ir jis jus pamils,

Apgaubkite vaika gerumu, ir jis uzaugs geras.

Supraskite, kuom apsupsite savo vaika, tai toks jis ir uzaugs.

D-apibudinkite romantisko auklejimo pavyzdi?

A-as velai vedziau ir man gime sunus. Man buvo 32eji. Beje, vaikus reikia aukleti iki ju gimimo, nes kai jau jie gimsta yra per velu. Jus tikriausiai daug girdejote apie prenetalini ugdyma, bet ir tai jau per velu. Aukleti, t.y. isivaizduoti koks vaikas turi gimti reikia dar pries jo praddejima. Juk kiekvienam yra skirta tapti tevu-pedagogu. Taigi tevas, mama, mociute, senelis, dede, teta – tai juk pagrindiniai pedagogai skirtingo lygio. NA pagalvokite, kokio tevo noretu jusu vaikas? Pagalvokime, tikriausiai vaikui nepatiks rukantis tete? Tai zaloja mano sveikata, o nenoreciau kad vaikas perimtu mano iproti. Atkalbeti jo tai nesugebesiu, kaip nesugebejo ir mano tevai. Taigi ne nuo pajemu priklauso ar as sauksiu ant savo vaiko ar ne. Nuo ko tai priklauso? Tai gi nuo musu sirdziu.

Taigi man gime sunus, begau pirkti laikrasti pasiziureti ar ten neparasyta, jog man sunus gime. Tada vaiku parduotuveje pirkau lelytes marionetes ant pirstu maunamas – buratinas, malvina ir kt. Karta kai jam buvo 3 metukai jis nenorejo valgyti koses. Mociute autoritariskai reikalavo, kad vaikas issiziotu ir suvalgytu kose. Tai as palindau po stalu ir pakeites balsa, kalbejau su vaiku. “Ko tu nevalgai?” “As iseisiu, jei tu nevalgysi”. Taip su buratinu vaikas pradraugavo 1,5 metu.

Stai toki elgesi as vadinu romantisku. Romantiska pedagogika. Va toki teviska elgesi man smagu atsiminti. O jusm smagu bus atsiminti save kaip teva?

D-duokite kelis svarbiausius patarimus. Ko nedaryti ar i ka atkreipti demesi?

A-pateiksiu asmenines 3 ispazintis.

1.       Tikekite savo vaiku. Tikekite kad jo galimybems nera ribu. Ir ieskokite budu atskleisti savo vaika, ir tie budai pasirodys. Tas berybiskumas atsiskleis jusu vaike. Daugelis dalyku issipildis. Nebus permazai. Tikekite net jei vaikas autistas. Perskaitykite knyga “Dvasios kalba”, ten aprasomi budai, kaip iki ju prisibeldziama.

Jei vaikas isdykes, ismokyte kartu su juo isdykauti.Taigi taip nuostabu. Isdykelis – tai isvertus gaudantis tobuluma. Kaip nuostabu tetis ir sunus isdykeliai. Geriau kartu su vaiku siusti ir bandyti suprasti kame jis siusti megsta labiausiai.

2.       Tikekite, kad Jus is Dievo  esate tevas /mama. Kad Dievas jums patikejo isaukleti si vaika. Kai tuo tikime, tuomet mumyse atsiskleidzia auklejimo talentai.

3.       Tikekite, kad vaikas yra savo paskirties nesiotojas. Jie ateina su savo mintimis ir gali nenoreti pratesti jusu minciu. Sudarykite jiems salygas atrasti save.