Kai viena šeima atsisako augintinio, visuomet galima surasti kitus mylinčius žmones.
Taip viena neteisybė baigėsi ties manimi.
Sūnus, susidraugavęs su šuneliu sako:
-Mama, duosiu jai vaistų.
-O kam? Ji serga? - klausiu.
-Duosiu vaistų, kad ji ne lotų, o kalbėtų.
O aš tyliai pamintijau: kad tik Tu iš to didelio džiaugsmo, jog šunelis namučiuose pas mus puikiai jaučiasi, nepradėtum valgyti iš lėkštutės nuo žemės, kaip kad jis :)
Myliu vaikų natūralumą,
Ramunė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą