Mano sūnus - taip pat.
Vakar patekau į nuostabią pasaką...
Matėm, kaip su tamsos drakonais kova su galingiausiais kardais buvo beprasmė...
Tamsą, šaltį, abejingumą, pyktį gali įveikti tik Šviesa, Meilė, Gerumas, Šiluma...
Dabar man ir sūnui rudens ir žiemos tamsa bei šaltis nebaisūs...
Esam abu Šviesos riteriai...
Gėrėm stebuklingo riterių gėrimo...
Turim žvakelę, kuri šildys tamsiojo sezono metu...
Su tokia didžiule garbe, privilegija - Šviesti, turėjom ir pareigą malonią - sudalyvauti talkoje...
Krovėm malkas...
Įspūdis buvo toks, kad malkos tiesiog pačios ėjo per mūsų rankas...
O iš tiesų mes tik bandėm imituoti konvejerį...
Viena linksmuolė mama, kuriai mes leidome mums šviesti tamsoje, nes krauti ji su lėliuku pilve daug negalėjo, juokavo - mes dabar galėsime vykti į Airiją, nes mokame dirbti prie konvejerio.....
Buvo gera :)
Ačiū visiems ten buvusiems.
Mūsų visų vaikai nerealūs :)
Ramunė,
turinti dabar pasiteisinimą dėl švytėjimo :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą