Nepamirškime - norime tapti geresniais, o vaikai pasakė - viena iš būdų - žaisti.
Kiekvienas vaikas tyliai pagalvojo, į kokį gyvūną norėtų valandai pavirsti.
Ir pradėjo visas būrys vaikučių judėti lyg jau jie tais gyvūnais būtų.
Ir ne tik judėjo, bet ir garsus skleidė.
Nurimus skraidymams, riaumojimams ir mekenimams, vaikai nutūpė prie stalo ir pradėjo lankstyti štai ką :)
Turėdami štai tokius baltus pirštelius - gyvūnus, vaikai nupiešė savo gyvūno veidelį, kai kurie dar priklijavo sparnus, kai kurie panaikino ausis, nes kokia gi pelėda su ausimis, apuokai turi auseles :)...
.....prasidėjo graži istorija - atsirado liūtė karalienė, kuri turėjo išmintingą pelėdą, tvirtą žirgą ir pulką erelių bei sakalų, kurie sergėjo dangų. Mes, žinoma, turėjome, šuniuką, avytę, pelytę. Turėjome net drakoną, kuris nevalgė mėsos. Beje, ir liūtė karalienė nevalgė mėsos, bet vegetarė taip pat nebuvo :) Angelai pakuždėjo, kad liūtė mėgsta džiovintą mėsytę.... gal saulėje net :)
Kai gyvūnai su savo naujaisiais kūnais susidraugavo, jie buvo sukviesti į dovanojimo ceremoniją. Kiekvienas gyvūnas dovanojo Žemei norą, kurį Visata būtinai išpildys, nes tokie jau Visatos dėsniai. O norai - ne bet kokie, ne sau, ne draugui. Norai buvo skirti mūsų mylimai Žemei - jai vienintelei.
Štai kokie norai artimiausiu metu be jokių mūsų papildomų pastangų išsipildys Žemėje:
Kad kasdien iš dangaus lytų pinigais.
Kad mūsų planetoje būtų daug juodų panterų, ant kurių galima būtų sėdėti, ir kad būtų daug pegasų.
Lai Lietuvoje būna gera ir kad Lietuva nesipyktų su kitomis šalimis.
Kad labai daug snigtų ir kad būtų vasara.
Kad visas pasaulis būtų Geraširdžiai.
Kad visi žmonės gautų po vienaragį su sparnais.
Kad pasaulio norai pildytųsi, kad būtų meilė, draugystė, taika ir kad viskas eitų kaip iš pypkės, ir visi būtų laimingi.
Kad pasaulyje būtų pilna stiprybių.
Kad gyventi būtų gera.
Lai visi norai Pasaulyje išsipildytų.
Ar kas nors abejoja begaline Šviesa mūsų vaikų viduje?
Įsiklausykime. Priimkime jų norus ir įžvalgas rimtai.
Ir jie sukurs su mūsų pagalba Žemės ateitį.
Ačiū vaikams,
Ramunė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą