Diskusija ŠMM apie mokytoją

Diskusija ŠMM: apie rengiamų mokytojų kiekį, apie mokytojų kokybę ir kokybės užtikrinimą ir apie pedagogų kvalifikaciją

Vasario 7 dieną bus speciali diskusija dėl pedagogų rengimo aprašo.

Pasižiūrėkit, prašau - aprašas čia

Šį kartą pirmas klausimas buvo nagrinėjamas man neaprėpiamu lygiu :)

Diskusiją pavadinčiau taip: kaip ministerijoje apie mokytoją vilną vėlė :)

Vėlė vėlė ir nesuvėlė, oi , tiksliau visai suvėlė viską :)

ŠMM viceministras Rimantas Vaitkus, pristatydamas situaciją apie pedagogų rengimą, nustebino mane, sakydamas: man buvo labai nemalonu išgirsti iš užsienio ekspertų išvadą, kad mūsų studentai, būsimi mokytojai, turi per mažai praktikos ir kad studijų programos yra labai teoretizuotos. Nejau jis tikėjosi, kad užsienio ekspertai meilikaus?Ir dar nuskambėjo kažkokios užsienio ekspertės pavardė kokius 100 kartų. vat ir nustebau, kad ŠMM nebeturi savo ekspertų, kurie Lietuvos kontekste galėtų pasakyti - kas vyksta su sistema? Nes neįmanoma lyginti vieno Suomijos kriterijaus prie visai kito lietuviško konteksto.

Kalbėdamas apie dabar veikiančių mokytojų amžių, viceministras prognozavo, kad po 5-7 metų mokytojų amžiaus vidurkis bus didesnis ir iškėlė problemą - kaip reikės pašalinti pensijinio amžiaus mokytojus ir prikviesti jaunesnius, turinčius geresnes kompetencijas?

Garsiai nesijuokiau, bet 14 metų veikdama tarp mokytojų niekaip to negalėčiau teigti.

Pasidžiaugiau, kad nebuvo pedagogų atstovų, nes tas cinizmas ir ta šlykšti ironija buvo nemalonaus kvapo.

Dar viena didelė bėda - per didelis mokytojų kiekis ir per mažas krūvis vienam mokytojui.

Sėdžiu gražioje salėje ir galvoju - ką tik ministras Dainius Pavalkis sakė: keiskime sistemą. Klasių komplektai, kurie varo visus iš proto dideliuose miestuose, yra didžiulė problema dabartinėje sistemoje. Kodėl per didelį mokytojų kiekį nepanaudojus keičiant sistemoje ugdymo sąlygas? O gal jie neskaitė nieko apie užsienio šalių teikiamą pagalbą mokytojui ir mokiniui?

Diskusijoje dalyvavo "Renkuosi mokytis" mokytojas, kurį ŠMM valdininkai pristatė, kaip mokytoją diskusijoje. Iš karto sukirbėjo mintis - lojalų sau žmogų turi, ar ką? Pamislyjam...

Jaunas chemijos mokytojas teigia: tai, kad mokyklose yra pagyvenusių mokytojų, yra administracijos prasto vadovavimo pasekmė. Pamaniau sau - kokia laimė, kad kažkas administracijoje yra labiau žmogus nei vadovas :)

Po diskusijos tariau jaunam žaviam pedagogui - doktorantui: siūlyčiau nesileisti, kad Jus taip ŠMM valdininkai išnaudotų, priešpastatydami Jus kaip tobulą, susitvarkangtį su net 26 mokiniais žmogų, kai visi kiti pedagogai to nepajėgia. O jis man ir sako: tai kad man ne iš karto sekėsi, tik po kelių metų viskas sklandžiai jau vyksta. Ma kokie gi valdininkai geri piaro skleidėjai. Tarsi visi institutus pedagoginius pabaigę jau nevykėliai, o va - Renkuosi mokytis programos dalyviai - superiniai supermenai pedagogai....

 

Dėl krūvio galima diskutuoti daug - vieni sąmoningai pasirenka mažesnį krūvį, kaip kad pvz. Eirimas Velička. O kiti pasirenka bet kokia kaina gauti daugiau pinigų. Ir tai nėra nei blogai, nei gerai. Mokytojai - taip pat žmonės, turintys vaikų, jiems irgi reikia gyventi, jie irgi nori gerai gyventi. Ne visi turi galimybę rinktis - dirbti mažiau ir gauti mažiau.

Ypatingai svarbus akcentas buvo - mokytojų rengimo įvairiapusiškumas, t.y. tarpdalykinės sistemos inicijavimas, pvz. biologija - chemija, istorija - geografija ir pan. 

Nustebino kalbos apie mokytojo kokybę. Pasirodo, gimnazijose gali veikti ypatingai aukšto lygio mokytojai, kurie gali ruošti olimpiadų laimėtojus ir pan. Trumpai tik užsiminė vienas diskusijos dalyvis, bet daugiau nepasakė jokių kitų požymių, kurie užrodytų į mokytojo veiklos meistriškumą. Ar tai reiškia, kad kitose mokyklose gali veikti prastesni mokytojai? 

Bloga pasidarė nuo teiginio: su koleginiu išsilavinimu kokybės negalime garantuoti tokios, kokios iš mūsų reikalauja, todėl tik magistras ir tik aukštasis mokslas gali tokią kokybę garantuoti.

Nustebino vienos ŠMM darbuotojos pasipiktinimas dėl darbo sąlygų temo lietimo:

mes čia kalbame apie pedagogų rengimą, o ne apie jų darbo sąlygas.

Vadinasi, mes rengiame pedagogus iliuzinėms darbo sąlygoms, nes realybėje jiems veikiant, kitų įgūdžių reikia, nei dabar moko universitete.

Ir dar labai nustebino viceministro pareiškimas: mes neturime moyktojų, kurie būdami skirtingų dalykų žinovai pagal vieną temą, pvz. atmosfera, vestų skirtingų dalykų pamokas.

Jeckau, pamaniau, jis jų nesutiko :)

Nepasakojau jam sakmės apie miesto vartus ir apie mieste sutinkamus žmones tokius, kokius tik gebi matyti.

Bet spėjau pasakyti - prieštarauju :)

Mano mintys:

1. Prisiminti verta Švietimo įstatymą. Nes keisti švietimo sistemą reikia ne tam, kad būtų geresni VE rezultatai, olimpiadininkų skaičius ir pan., o kad tikslai būtų pasiekti efektyviau. Tai turėtų užrodyti kryptį ir pedagogų rengimui.

2. Mokytojų rengime galėtų dominuoti tie įgūdžių formavimo procesai, kurie padėtų pedagogams siekti švietimo tikslų, nes tik patys siekdami aukštesniųjų tikslų, mokytojai gali palydėti ir mokinius jų siekti. Juk yra kažkas tokio fundamentalaus, kas pravers visada. Tai - santykiai tarp žmonių. Todėl tobulinti reikia būsimo mokytojo gebėjimą bendrauti, o ne kaip formuluoti pamokos tikslus. Praktika puoselėja įgūdžius dalykininko, bet negalime prileisti prie vaikų žmonių, kurie negeba su jais bendrauti, elgtis kaip su vaikais ir pan. Štai kodėl mūsų mokyklose yra mokytojų, kurie sako mažiams - nesilieskite prie manęs. Jei tau nepatinka vaikai, tai ką tu darai mokykloje????

3. Seniai seniai į Lietuvą buvo atvažiavę užsieniečiai mokslininkai, parodyti, kaip veikia auditas. Ir ten vienas iš etapų - tai pačių mokykloje veikiančių mokytojų apklausos. Įdomu, ar kas nors klausė 5 metus dirbančių mokytojų, ko jiems studijose buvo maža? Ar kas nors to paklausė 10, 15 ir 20 metų dirbančio praktiko? Buriama iš kavos tirščių, nes taip valdininkai nori nuspręsti, ko reikia ne jiems. Liūdesys. Kokie gi nori būti visi svarbūs.... O ministro Pavalkio ironija apie ministrą ir ministrus, jo pirmtakus, tiktų kokioje kavinėje tarp sėbrų, bet ne dalykinėje diskusijoje. Na, kažkoks susireikšminimas, pasipūtimas ir žemas lygis. O dar drįso pasišaipyti iš mokyklos direktorių, kurie nemoka kompiuterio įsijungti. Gal geriau nemokėti įsijungti kompo, nei mokėti tyčiotis ir nuvertinti kitų žmonių sprendimus, nedarant savųjų geresnių. Įdomu, kad ministrui reikėtų palankyti Zipio draugų užsiėmimus? Nes tyčiojimosi įpročiai ministerijoje paplitę jautėsi visos diskusijos metu. Ypač tada, kai kalbėjo ne lojalius valdininkams dalykus.

4. Kvalifikacija galėtų būti prisotinta praktiniais mokymais. Kurie padėtų mokytojams įgyti jiems trūkstamų įgūdžių. Mokymai galėtų būti pasirenkami laisvai, po tam tikro savęs įsivertinimo, o ne privalomi masėms. O tam tikrą kontrolės mechanizmą galima labai lengvai sukurti.

5. Taip norėtųsi užburti ŠMM valdininkus, kad jie atsiverstų į pagalbos teikėjus, o ne tikrintojus.

6.  Sudėtinga buvo man.

7. Pasisakymą savo nufilmavau, bet įkelti jo man nepavyko.

Reziumė:

siūlyčiau mokytojams atrasti laiko sudalyvauti UPC projekte, kuris truks 2 mėnesius ir galima bus nufilmuoti savo meistrikšumo pamokas.

Aš labai norėčiau, kad mokytojai atrastų laiko parodyti tėvams, kas yra geroji pedagogika.

Ne valdininkams pirmiausia tai įrodinėti reikia, nes kol jų matymo kampas pasieksi, jų kadencija baigsis.

Tikiu - parodysit tėvams, kas yra kas, tėvai palaikys Jus.

Yra tėvų, kuriais galime pasikliauti.

Man liūdna buvo vakar ŠMM ir pikta.

Nes nesigirdėjo nė vieno valdininko ne menkiausios užuominos apie žmogų.

Politikos darytojai - vilnos vėlikai. Sau.

Vasario 7 dieną turime kažką padaryti ten gero su tuo aprašu.

Susirūpinusi mama Ramunė, ieškanti mokytojų pagalbos