Radau pradėtą rašyti laišką.
"Mielas mano žmogau, kaip ir anksčiau, taip ir dabar, gyvenu galvodama, ką tu veiki, kur eini."
Tai - moters laiškas vyrui.
Taip žengiama tiesiausiu keliu į savo nelaimingumą.
Gyvenkime savo gyvenimą.
Galvokime, kur einame mes.
Galvokime, ką mes veikiame.
Būkime pačios sau pakankamos ir mylinčios save.
Susigrąžinkime savo beribę galybę.
Moters galia - meilėje.
Sau. Kitiems.
Žemei, saulei.
Būkime didelės ir plačios.
Lai glaudžiasi prie mūsų visi, kuriems reikia meilės.
Ji - neišsemiama.
Ji - nekainuoja.
Ji jau yra mumyse.
Užsimerkime. Atsipalaiduokime.
Lai meilė liejasi baltą ja srove.
Baltais perlais siųskime savo meilę kiekvienam savo artimam žmogui.
Lai mūsų širdys atsiveria.
Lai meilės upė teka ramiai ir užtikrintai.
Lai ji leidžiasi šviesiu ir aukštu kriokliu iš dangaus.
Į kiekvieną, kurį norime savo meile praturtinti.
Pajusime, kada gana.
Pajusime, kaip gera dovanoti meilę.
Lai baltieji perlai sušildo mūsų kūną.
Matykime save.
Baltas.
Mūsų daug.
Mes visos esame susijusios.
Taika ir ramybė mumyse.
Švelnumas ir draugiškumas tarp mūsų.
Atiduodam ir gaunam.
Kosminė mama nepalieka mūsų tuščiomis rankomis.
Susijunkime širdimi su ja.
Dėkokime jai.
Jaučiame, kaip šyla visas kūnas.
Gera būti meilėje.
3 komentarai:
Aciu!
Meditacija iš tikrųjų yra ramybės mokslas. Kaip nusiraminti ir atrasti save. Bent jau aš tiek supratau medituodamas.
Vieniems tai - mokslas, titiems - natūral būsena, tretiems - atradimai.
Ne tame esmė.
Jei kam reikia definicijų, tai jų apstu yra.
O kam reikia patyrimų, juos galima pasiimti ir be žinojimo iš proto.
Rašyti komentarą