2017-02-20

Fotoknyga - ir dovana, ir veikla, ir kūryba



Vis dažniau dovanų ieškau tokių, kad būtų galima ką nors smagaus patirti. Kalėdų senis atnešė man dovaną - fotoknygos sukūrimą. Labai apsidžiaugiau. Nes vis ketinimai realybe nevirsdavo.

Prisiminiau faktą, kad šeimoje verta turėti nuotraukų, kuriose šeima būtų užfiksuota laimingomis gyvenimo akimirkomis. Sienų nuotraukomis apsiklijuoti nepavyko, sienos drobių nelaiko :) Nors drobės - dar vienas mano 2016 metų atradimas ir apie jį - kitą kartą :)

Šiuolaikinė technika mane žavi, tačiau nuotraukas mėgstu čiupinėti. Su dviem mažyliais sunku atrasti daug laiko, tačiau vieną vėlyvą vakarą pavyko paskirti kūrybai. Ir man patiko!

Nemaniau, kad gali būti taip paprasta. Fotoknygą kūriau ecolorland svetainėje. Atsirinkau smagiausias nuotraukas iš savo archyvų, labai greitai jos atsidūrė svetainės "kišenėje", o iš ten - vienu judesiu jos buvo "klijuojamos" į mūsų šeimos pirmąją fotoknygą. Ir tikrai ne paskutinę.

Kurdama šeimos nuotraukų knygą prisiminiau, kad turime ir šeimos albumą, tačiau įdėtas nuotraukas aprašyti tose juostelėse taip ir nepavyko... O fotoknygoje galima įrašyti įvairių frazių, kodinių pavadinimų, kurie žinomi tik mums. Čia ir dabar. Buvau priversta neatidėlioti :) 

Fotoknyga gali turėti ir savo pavadinimą. Sudarinėdama šį nuotraukų albumą jau žinojau, kad sūnui taip pat labai patiktų kurti savo vaikystės nuotraukų knygą. Pirmajai patirčiai skyriau ne daug laiko, tačiau rezultatu esu labai patenkinta. Po savaitės sulaukiau 40 puslapių laimės :) Ir jau geras dvi savaites ši fotoknyga yra labiausiai vartoma knyga namuose. Vyriausias sūnus stebisi, koks jis mažas buvo prieš gerus du metus. Ir kaip greitai auga jo brolis ir sesė. Gera jausti, kaip greitai eina laikas. Tai padeda įprasminti daugiau gyvenimo dienų, valandų, minučių. Nes laikas nesugrįžta...

Vartydama nuotraukas buvau tikra - esu laiminga...
Gyvenu geriausiai, kaip tik galiu gyventi...
Kaip gera tai matyti...

Esu trijų vaikų mama. 9 metų sūnus yra ant slenksčio tarp vaikystės ir jaunystės. Matau, kaip jam kartais būna neįprasta: vaikiški jausmai užleidžia vietą jaunatviškiems patyrimams. Nežinomybė kartais kelia nerimą. Ir vėl prisimenu psichologijos mokslo faktus. Jei norime vaiką padaryti laimingesniu, priminkime jam jo laimingą vaikystę.

Visų pirma, atradau nerealią akciją:  100 puslapių knyga už labai gerą kainą :) Ir dar yra laiko :)

Berūšiuodama nuotraukas, sukūriau kelis atskirus katalogus. Augustino nuotraukas už visą jo pirmą septynmetį sudėjau į vieną vietą. Pasikvietusi sūnų, pasidalinau jam savo idėja. Ir jam patiko. Och, kaip jam patiko :) Jis atrado tiek knygos kūrimo galimybių, kokių aš net nebuvau pastebėjusi. Pasirodo, galima net foną keisti. Jau nekantrauju pamatyti jo sukurtą knygą :) O dar labiau nesulaukiu, kada prisėsiu pati, kad sudėliočiau dviejų augančių mažylių ir mūsų su vyru džiugesį į kelias knygas :) 

Kai visi būsime vyresni, šios knygos dar ne kartą pasitarnaus juokui :) 
Kai visi būsime išsibarstę, šios knygos surinks mus ne kartą smagiai prisiminti, kokie mes buvome laimingi :)

Labai linkiu ir jums atrasti fotoknygas ir dovanoti jas sau :)
Kaip gerai, kad yra ecolorland :)

Komentarų nėra: