vasario mėnesio akcija "Man rūpi draugiškas maistas" tęsiasi.
Tikiu kiekvieno mūsų atsakomybe.
Netikiu tais, kurie mano, jog pakeisti nieko negali.
Norisi palinkėti kiekvienam mūsų prisiimti daugiau atsakomybės už visų mūsų vaikus.
Paburbėsiu:
Vasario mėnesio veikla buvo intensyvi. Pagyvenau mokyklose, pamačiau, kuo jos kvėpuoja, kas jose valgoma. Nustebau dėl komercinių pasiūlymų mokyklų bendruomenes maitinančioms įmonėms. Ko tik jos nesiūlo... Dar baisiau buvo vienoje mokykloje išvysti vitrininį šaldytuvą automatą, kuris buvo pavadintas "Draugiškas maistas". O jame buvo pardavinėjami visai nedraugiški šokoladiniai batonėliai ir kitos nesąmonės. Tos mokyklos, kurios sprendimų teisę atiduoda mokyklos tarybai, laimi. Laimi teisę vaikams užtikrinti kuo realesnes galimybes sveikai maitintis. Norisi tikėti, kad administracijos ar kiti suinteresuoti asmenys, leisdami statyti tokias nesveikatos mašinas mokyklos koridoriuje liausis praturtėti mūsų visų vaikų sveikatos kaina.
Ar uždavėte klausimą mokytojams, ar jie tokį maistą pirktų savo asmeniniams vaikams?..
Mielieji, paisykime viengubo standarto...
Nebijokime pasipriešinti...
Man ne vis vien...
Pasikartosiu: kiekvienos mokyklos gyventojai turi visas galimybes suorganizuoti tokį maitinimą savo mokiniams, kad jis kuo labiau prisidėtų prie sveikatinimo ir mokytų vaikus rūpintis savo sveikata. Bei siūlytų pilnavertį maistą vaikams. Laisvė rinktis maistą turi būti Laisvė prote. Jei kaltinate dėl savo neįgalumo įgyvendinti pokyčius higienos normas, standartus ar kitus institucinius nurodymus, įgalinate juos ir toliau kurti mūsų visų vykdymui bukas tvarkas...
Valgymo kultūra vaikui perduodama šeimoje.
Mokykla ją gali tik šiek tiek pakoreguoti.
Tačiau mokykla kartais gali būti vaikeliui vienintelė, kuri skatina sveikai maitintis ir gyventi.
Vienoje mokykloje štai kokį vaizdą stebėjau: klasėje iškabinti plakatai, koks maistas sveikas, o koks ne. Plakatai teisingi labai. Ir štai ateina tėtis pasiimti vaiko ir atneša jam kokakolos buteliuką. Mokytoja net nemirktelėjo. O turėjo. Ir ne tik mirktelėti. Bet ir pasakyti, kad toks gėrimas...... Ką ir bekalbėti.... Vienos norsmos formaliai deklaruojamos, kitos normos demonstruojamos. O iš vaikų tikimės ir reikalaujame formaliai deklaruojamų normų. Taigi vaikai nepriima melo....
Gaila stebėti vartotojus, kurie savo brangiausiems perka šaldytus koldūnus. Pavartojai maistą, išmetei jį iš skrandžio. Tam ir kultūros nereikia.
Jei tik jie paskaičiuotų, kiek kainuoja šaldyti koldūnai...
Ir kiek kainuotų koldūnai, padaryti pačių rankomis, kad ir kokį savaitgalį visiems drauge...
O kiek patirtų kartu malonių įspūdžių...
Džiaugiuosi šeimomis, kurios turi valgymo ritualų.
Jei suaugę Žmonės suburia šeimą pusryčių stalui, pietums, vakarienei, visi toje šeimoje yra laimingesni. Kokia laimė yra turėti Žmones, su kuriais gali pradėti dieną prie bendro stalo. Kokia laimė yra turėti Žmones, su kuriais galima aptarti dieną prie vakarienės. Ją bendrai pasigaminus su mažaisiais. Ar didžiaisiais. Laimė yra ne valgyti. Laimė yra būti kartu kasdienybėje.
Vienos šeimyninės konsultacijos metu atkreipiau mamos dėmesį į tai, kokį gėrimą ji nupirkusi savo vaikui. Pasakiau garsiai savo požiūrį.
Nesusimąstydama mama pasakė: "va, va, aš irgi vaikui sakau, jog šis gėrimas nesveika."
Mamai teko atiduoti jos atsakomybę: "kai tik Jūs liausitės pirkti šį gėrimą, vaikas liausis jį gėręs."
Tėtis pritarė mano pastebėjimams.
Tai man dar kartą parodė, kad aš negaliu demonstruoti abejingumo ten, kur vyksta ne visai tinkami dalykai. Nes šventai tikiu, kad visi vaikai yra visų mūsų vaikai. Ir man ne vis vien, kaip kitiems vaikams.
Nekaltinu Žmonių, nes jie kai ko gali nežinoti...
Močiutė, pirkdama anūkui nesveikus vaflius ne mažiau myli anūką, tik nesusimąsto apie galimą nesveikų saldumynų poveikį...
Valgykime sveiką maistą,
Ramunė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą