TRYS KARALIAI PAKUŽDĖJO...

Kai dar namuose kvepėjo imbieru, cinamonu ir gvazdikėliais, ramų vakarą, žvakių šviesoje Trys Karaliai man į ausį kuždėjo nuostabius žodžius. Man augo sparnai. Stebuklingiausia yra tai, kad juos galite išgirsti ir Jūs – kiekviena mama, kiekvienas tėtis, kiekvienas senelis ir kiekviena močiutė. Juos gali išgirsti visi, kas myli vaikus. Tik reikia klausytis ne ausimis, o širdimi...

Visus mus vienija bendras tikslas – norime auginti laimingus vaikus. Patikėkite – tai yra labai paprasta. Laimingi vaikai – tai labai realus ir pasiekiamas tikslas. Priemones šiam kilniam norui įgyvendinti turime visi. Tik reikia išmokti iš naujo klausytis savo širdies.

♥ Atsisėskime šalia savo vaikų, nesvarbu, kiek jiems metų. Būkime šalia jų. Gyvenkime šalia vaikų, su vaikais. Nenorėkime užimti jokių aukštesnių pozicijų. Vaikai ir mes, suaugę, esame šalia vieni kitų. Iš prigimties visi tėvai tiki, kad jų vaikai yra geri ir myli juos. Leiskime sau tai prisiminti! Nuo gimimo visi vaikai myli savo tėvus. Padėkokime jiems už tai!

♥ Gimus vaikui pradėkime mokytis jį išgirsti ir suprasti. Atminkime, kad gyvenimas nėra pagrįstas aiškia logika, dėsniais. Bent jau ne visada. Mums gali nepavykti „iki galo“ suprasti savo vaikus, bet vien jau atidumas jiems, pagarba, noras išgirsti ir suprasti juos – tai paprastas būdas vaikus mylėti besąlygiškai. Tik TAIP mylėdami būsime jiems ypatingais tėvais. Mūsų mažieji planetos gyventojai nusipelnė geriausio!

♥ Tėvai ir vaikai turi tokias pačias teises gyventi gerai. Tačiau mūsų, mamyčių ir tėvelių, atsakomybė visuomet bus didesnė nei vaikų. Atminkime, vaikai yra patys geriausi mūsų mokytojai. Būkime pažangiais mokiniais. Vaikai rašo stebuklingus pažymius, kurie mus, tėvus, daro laimingais žmonėmis.

♥ Vaikai auga. Jų nereikia auginti. Jei juos išgirsime, išklausysime, suprasime, leisime jiems būti savimi – padarysime labai daug. Nes toks suaugusiojo elgesys prisideda prie pasitikinčios savimi ir pasauliu asmenybės augimo.

♥ Paklusnus vaikas – tai patogus vaikas. Deja, dažnai vaikai iš meilės tėvams tampa tokiais. Bet jie atsižada savo asmenybės. Leiskime rodyti vaikams savo valią, turėti savo nuomonę. Jei turėsime patogų sau vaiką, jis bus patogus ir kitiems. Bet nebus savimi. O geras visiems niekada nebūsi. Tad geriau būti savimi.

♥ Kiekvienas ištartas vaikui NE turi turėti labai rimtą priežastį. Draudimai vargina: ir vaikus, ir tėvus. Draudimai erzina: ir vaikus, ir tėvus. Tačiau būdami nuoseklūs tėvai, mokėsime sakyti NE, kai tai yra neišvengiama. Ir vaikai priims mūsų NE. Vaikai nebijo priešintis dėl mūsų pačių patogumo sukurtiems draudimams. Vaikai labai atkaklūs: jie priešinsis tol, kol mes išmoksime šią pamoką. Jos esmė paprasta: nesakyk NE vien auklėjimo tikslais ir įveik savo baimę, jog be moralų ir draudimų vaikai pavirs į monstrus, kuriuos reikės tramdyti.

♥ Suaugusiųjų pasaulyje kova yra įprastas reiškinys. Vieni kovoja dėl darbo vietos, kiti – dėl didesnio pripažinimo. Ar žinome, kodėl kovojame su savo vaikais? LIAUKIMĖS! Kiekviena pradėta kova su vaiku – tai tik dar vienas garantuotas pralaimėjimas. Su labai skaudžiomis netektimis.

♥ Leiskime vaikams jausti tai, ką jie jaučia. Kitaip vėl drausime būti savimi. Nedrauskime jiems verkti, garsiai kvatotis, liūdėti, pavydėti, pykti. Tai tolygu draudimui kvėpuoti. Juk nenorime taip sunaikinti vaikelio asmenybės, ar ne? Išmokime pakančiai reaguoti į tas vaiko reakcijas, kurias žemės gyventojai vadina „ožiais“. Tai tiesiog vaiko frustracijos (labai labai nemalonus jausmas, atsirandantis tuomet, kai nepavyksta pasiekti to, ko labai norėjosi) išraiška. Ji nieko blogo nepasako apie vaiką. Tačiau suteikia mums informacijos, kad vaikeliui kažkas negerai. Pabandykime išsiaiškinti, kas negerai ir padėkime. Paprasčiausias būdas: pažiūrėkite vaikui į akis, apkabinkite, išklausykite.

♥ Niekada neabejokime, kad vaikai mus myli. Jie rodo mums, tėvams, savo meilę nuo pat pirmos savo gyvenimo dienos. Ir iš mūsų laukia to paties. Nesulaukę, jaučia grėsmę savo gyvybei. Kai negali pakęsti tokios didelės įtampos, jie pradeda verkti, rėkti, pykti, muštis ir pan. Atsakydami vaikams tuo pačiu, sukeliame nerealias kančias vaiko sielai. SKUBĖKIME RODYTI SAVO VAIKAMS MEILĘ, NES JIE IR MES TIK LABAI LAIKINAI BŪSIME ŠALIA. Vaikams mūsų, tėvų, meilės įrodymai reikalingi kaip oras.

♥ Nemuškime vaikų. Niekada. Kai muša svetimas, atsiranda svetimo baimė. Kai muša savas, žalojamas ne tik kūnas, bet ir siela. Baisiausia, kad vaikai pradeda tikėti, jog yra verti tokio žiauraus elgesio, nes.... jie blogi. O vaikai yra geri. Tik kartais elgiasi ne tinkamai, ne išmintingai. Tačiau mes, suaugę, tokios teisės nebeturime. Atminkime: yra dalykų, kurie tiesiog nedaromi iš principo. Tad nemuškime vaikų iš principo.

♥ Vaikai yra geraširdžiai, dosnūs, drąsūs, diplomatiški, moka užjausti ir suprasti kitą, puikiai moka bendrauti, jie nuoširdūs ir atviri. Vaikai moka atkeisti – jie tą daro su mumis tūkstančius kartų per dieną. Mokykimės iš jų tol, kol esame šalia. Vėliau pamokos kainuos labai brangiai.

♥ Labiau nei ribų ir taisyklių, vaikams reikia mūsų besąlygiškos meilės, pagarbos, atidumo, švelnumo. Meilė nelepina. Besąlyginė meilė užaugina sparnus mūsų patiems brangiausiems mylimiems žmonėms – vaikams.

♥ Nebijokime patenkinti vaikų norus. Jie nemoka norėti mums, suaugusiems, blogų dalykų. Nebent jau spėjo išmokti.

Trims Karaliams leidus, mes būtinai šiemet mokysimės būti laimingais tėvais. Nes tik laimingi vaikai gali mus tokius padaryti.


Su meile,
Ramunė Želionienė