Mama, kodėl mergaitė negrė arba Kaip valia užrodyti vaikui pasaulio įvairiapusiškumą

Neseniai parduotuvėje su sūnum stovėjome eilėje. Už mūsų į eilę atsistojo jauna moteris su simpatiška tamsiaode, tokia mulatiško tamsumo arba šviesumo, mergaite. Mano sūnus pakankamai garsiai paklausė:
-Mama, kodėl ši mergaitė negrė?
Papasakojau, kad gali būti, kad šios gražios mergaitės tėvelis taip pat turi tamsią odą, todėl mergaitės oda yra kur kas tamsesnė nei mūsų. Bet tokios odos žmones vadiname tamsiaodžiais, o ne negrais.

Iš už nugaros jauna mama, bevartydama akis savo, greičiausiai, mamai, kuri taip pat stovėjo šalia, garsiai ir piktai pareiškė:
-Va čia tai iš karto matosi žema kultūra, kai vaikas vadina kitą negru.
Toliau bambant mamai, vyresnioji moteris griežtai kartojo:
-Tylėk. Tylėk, sakau tau.

Pasakiau mamai:
-Sveiki. Mano sūnui tik penkeri. Tikiu, kad jis į šį žodį nieko blogo neįdėjo, nes tiesiog tik taip girdėjo apie tamsaus gymio žmones. Juk Jūs suprantate, kad vaikai nebūtinai žino tai, ką žinome mes, suaugę? Bet mažiau žinodami jie netampa mažiau kultūringais.

Aš susimąsčiau: ar tas žmogus, kuris kažko nežino, jau durnas? Tas žmogus, kuris naudoja žodį be jo jokio prieskonio žeminančio dėl nežinojimo - jau žemos kultūros? Taip liūdna dėl visų šių autoritarinės pedagogikos palikimų.

Juk taip svarbu padovanoti žmogui galimybę pakeisti nuomonę, praplėsti akiratį, pažinti...
Padovanoti galimybę paaugti.
Tai nieko nekainuoja.
Taip ir mokome vienas kitą.

Pažvelgiau dar...
Nežinau, ar ypatingo grožio ir švelnios išvaizdos mergaitė suprato lietuviškai, bet jei jos mama taip reaguos į visus klystančius dėl vaiko akivaizdaus išorinio  išskirtinumo Lietuvoje, tai tik laiko klausimas, kada vaikas pradės galvoti, kad ji kažkokia ne tokia, kad išorinis išskirtinumas labai svarbus ir pan. O jei dar šalia bus kitų suaugusiųjų, kurie "negro" gyvo akyse nematė...

Vakare pratęsėme diskusiją su draugu... Nuo kada žodis "negras" jau reiškia rasizmą? Nuo kada jis nevartotinas? Prisiminėme, kad dar yra žmonių, kurie vietoj negalės vartoja žodį invalidas. Juk tai tik švietimo stoka arba nepersiorientavimas pagal dabartinį laikmetį, dabartinį žodyną.
Ir tai, kad žmonės naudoja jau ne tinkamus žodžius, rodo, kad nespėjo žmonės pasikeisti.
Dar nespėjo.


Manau, kad kai tik mama priima savo vaiką tokį, koks jis yra, atsiranda daug erdvės pristatyti jį pasauliui ramiai, tvirtai, su meile kitam, su pagarba nežinančiam.

Tai čia tik odos spalva. Ir labai graži mergaitė.
O jei tai būtų negalė...
Ir pyktų mama, kad pirmą kartą pamatę tokį išskirtinį vaiką, vaikai drąsiai užduotų klausimus dėl jo kitoniškumo.
Čia mes suaugę norime apsimesti, kad nėra to, kas iš tiesų yra. Arba atvirkščiai.

Mokykimės priimti save ir kitą tokius, kokie jie yra.

Linkiu tai mamai ramybės širdyje turint tokią nuostabią mergaitę.
Lai tik ji žino, kas yra jos dukra jai.
O kas ji kitiems - ne tiek svarbu.

Su meile,
Ramunė