Kai manęs neapkabina, aš apkabinu save pati

Daug moterų mane įsileido į savo gyvenimus.

Pastebiu, jog tos moterys, kurios myli save silpnai arba dažnai išduoda save, neva aukodamosis dėl šeimos gerovės, tampa ilgainiui nelaimingos.

Aš taip pat esu iš tų, kurios mylėjo save per mažai. O gal net visai savęs nemylėjau.

Tikiu, kad mano pasidalinimai bus naudingi ne tik man.

Laimei, Visata yra gailestinga, ir mumis labai rūpinasi. Apsidairykime: mūsų aplinkoje būtinai yra bent vienas žmogus, kuris save labai myli. Kaip mes į jį reaguojame? Jei tai moteris, mes jai galime pavydėti, sunkiai tai pripažindamos, arba galime džiaugtis jos meile sau, tuo pačiu galvodamos, jog mums taip nelemta, mums taip neduota ir pan. Pamatome visuomet gerai atrodančią ir save prižiūrinčią išoriškai bičiulę ir stebimės: kaip ji spėja? O gi jos prioritetai tiesiog teisingi. Ji skuba pasirūpinti savimi, nes tuomet jaučiasi laiminga, o šalia jos kiti - taip pat laimingi. Jei tai vyras, galvojame, kad jis prastai išauklėtas, egoistas ir pan. Gal. Tačiau ir jo prioritetai yra sudėlioti taip, kaip jam atrodo tinkama.

Ir aš tokį žmogų savo aplinkoje turiu.

Atsiranda aiškumas, kad šalia esantis žmogus skirtas man tik dėl vienos priežasties: kad imčiau save mylėti - visa širdimi, visa savo esybe.

Mokytis tenka labai greitai, nes po ilgų metų nemeilės sau dar reikia suspėti įsiterpti į erdvę.

Įsiterpti.
Kas nemyli savęs, tas susimažina.
Kas myli save, plečiasi, didėja.


Mums verta pastebėti, ar mes neišsipučiame per daug, kad kitiems skaudėtų.

Esu sutikusi save mylinčias moteris, šalia kurių laimingi yra jos artimieji.

Esu sutikusi save mylinčius vyrus, šalia kurių laimingi yra jo artimieji.

Tačiau yra ir tokių savęs mylėtojų, kurie nebemato pro save kitų.



Todėl ir sakau - reikia apsišarvuoti kantrybe ir įsiterpti į erdvę.

Žmogus greitai pripranta prie susimažinusio savo partnerio.

Kaip patogu, kai šalia yra kitas susimažinęs suaugęs: jį galima kontroliuoti, juo galima manipuliuoti, jam tiek nedaug visko reikia.

Kai mažiukas pradeda augti, per daug save mylintis žmogus tiesiog pradeda saugoti buvusias savo komforto zonos ribas.

Kaip moka, taip ir saugo. Gali net išlysti piktieji demonai. Jų turime mes visi.




Sakau: neišsigąskime. Jie nebus išlindę visada. Egoizmas diktuoja protui elgesį. Tai netruks amžinai.

Darykime labai daug dėl savęs.

Tuomet labai gerai atskirsime to kito elgesį iš principo.




Meilė sau - tai neprieštaravimas kito mylėjimui. Tai yra svarbus pamatas kito mylėjimui.

Jei norite pamilti kitą, pamilkite save.

Jei mylite save per stipriai, tenka išmokti mylėti kitą, pamirštant save.

Visame kame turi būti balansas.




Santykiai poroje, įsitikinusi, yra skirti tam, kad du suaugę žmonės pradėtų sveikai save mylėti.

Santykiai visuomet kainuoja.

Nevalia rungtyniauti.

Tiesiog dviems ligoniams gyventi yra sunku.

Dviems sveikstantiems - lengviau.

Kiekvieną kartą, kai investuojam į santykius, tampame geresni.




Moteris yra neatsiejama nuo savo vidinio pasaulio ir jausmų.

Žinoma, save migdanti moteris gali viso to nepripažinti, nejausti ir pan.

Bet jei esame sąmoningos, labai gerai suprantame, apie ką čia kalba.




Labai dažnai susiduriu su moterų sumenkinimu: ko čia tuos jausmus reikia demonstruoti?

Kam čia kalbėtis? Ko čia nemalonius dalykus dėstyti reikia?

Nurimsi, gal visai nereikės apie tai šnekėtis.




Moteris turi teisę į jausmus. Jų išraiška ir laisvė jai yra labai svarbi.

Mylėdamos save, turime mylėti ir savo jausmus.




Užsikimškite ausis, jei kas nors sako, kad esate nenormali.




Supraskime: kai moteris priima visokias savo emocijų apraiškas, randasi daugiau darnos jos viduje, nes jai pačiai nebebaisu būti visokiai. Pradedame nepaisyti, ką žmonės pasakys. Nes.... Kas gi jie tokie? Tokie patys sergantys, kaip ir mes.




Ieškau atsakymų į mano keliamus klausimus ir randu daug pastiprinimų.




Mums reikia leisti sau pasielgti visaip, nes nėra klaidų. Mums reikia patyrimo, kad sužinotumėm, kaip toliau elgtis. Todėl leiskime sau visokias spalvas, o ne tik tas, į kurias malonu žiūrėti.




Klaidinga yra manyti, o tą labai dažnai daro vyrai, jog moteris, kuri sau leidžia visaip elgtis, gal net puodelį kokį sudaužo, darys tą visada. Viskas yra priešingai: moteris pajunta, kas yra tinkama, o kas - ne. Aš vėlgi rašau apie tas, kurios yra budrios ir blaivios.




Klaidinga yra mažinti savo emocingumą, nes tai yra energija. Moterys, kurios save kažkaip tvardo, stato užtvanką ir ji kada nors sprogsta. Jei nesprogsta vyro akivaizdoj, sprogsta vaikų akivzidoje, jei ne jų - tai tėvų ar kaimynų. Arba moteris svaiginasi. O tai ją sugriauna iš vidaus labai greitai.




Štai ką ryte atsiuntė viena bičiulė.

Cituoju ir anglišką tekstą.

Pateikiu ir laisvą vertimą. Prašome, koreguoti, tikslinkite. Aš kalbas labiau jaučiu nei jas tiksliai įvardinti galiu.




WHY YOUR FEELINGS SHOULD MATTER TO HIM
.
There has not been, and never will be, a man who will respond 'perfectly' to every feeling you have - BUT the way a man responds to your feelings will always tell you the kind of relationship you can expect with him.
.
Men and women are wired differently; men are focused on an individual win where women have a better sense of what a collective win is. A conscious man has the ability to understand that in a relationship, there is no win if it's only his individual win.
.
If he's conscious, your win is his win and the one that matters most. If he argues with you about who's right, he's not listening and he's not conscious.
.
Your feelings are always valid. In fact, your FEELINGS are more valid than his FACTS.
.
This is something that took me decades to realize. It came at the expense of not being able to hear women express things that resonated at deeper levels than men tend to think about and not only cost me relationships, but could have saved more than one business if I'd had the ability to really listen earlier in life.
.
As a man, it still requires some interpretation to make it fit my masculine and factual way of understanding the world, but I feel like I have a working knowledge of feminine communication.
Graham White




Kodėl vyrui turi būti svarbūs moters jausmai?

Nebuvo ir niekada nebus vyro, kuris "perfekt" atsakys į jūsų jausmus, kuriuos turite. BET... BŪDAS, KAIP VYRAS REAGUOJA Į JŪSŲ JAUSMUS VISADA PARODYS, KOKIŲ SANTYKIŲ GALITE SU ŠIUO ŽMOGUM TIKĖTIS.

Vyrai ir moterys yra skirtingi; Vyrai orientuojasi į individualų laimėjimą, o moterys turi geresnį pajautimą dėl bendruomeninės pergalės. Sąmoningas vyras yra pjėgus tai suvokti santykiuose, jis žino, kad nėra jokio laimėjimo, jei laimi tik jis vienas.

Kai vyras yra sąmoningas, moters laimėjimas yra jo laimėjimas ir tai svarbiausia. Jei jis aiškina jums, kas yra teisinga, jis nesiklauso jūsų ir yra nesąmoningas.

Jūsų jausmai visuomet yra galiojantys. Iš tiesų, jūsų jausmai yra labiau galiojantys nei jo faktai.

Tai yra dalykai, kurie man dešimtmečiais neduoda ramybės. Jie atėjo ne todėl, kad galiu moteris geriau suprasti, bet todėl, kad suvokiu, jog vyrai vengia tai suprasti. Ir tai kainavo man ir kitiems vyrams santykius. Aš būčiau išgelbėjęs daugiau nei vieną reikalą, jei būčiau galėjęs anksčiau į tai įsiklausyti.

Kaip vyras, aš suprantu, kaip reikia suprasti pasaulį ir galiu jį taip paaikšinti. Bet taip pat jaučiu, kad savo žinias turiu panaudoti, kad geriau galėčiau paašikinti moterišką bendravimą.

Graham White


And that's why your FEELINGS matter more than his FACTS. For there to be a win for a man in a relationship, the woman has to win first.
.
And for any man who happens to be reading this - I promise that the time it takes to understand her feelings before she's up set with you is less than the amount of time it takes to repair what ignoring them costs.
.
And if the investment into understanding a woman's emotions feels too complicated or too high a cost to be worth what a relationship with a woman offers, then be honest with yourself and with women and don't pretend that you have more to offer than you're prepared to give.
.
I'm not suggesting it's easy - but in my experience, the things in life that are really worth having never are.
.
Graham R White

Štai kodėl jūsų JAUSMAI yra daug svarbiau nie jo FAKTAI. Jei vyrui reikia laimėti santykiuose, pirma laimėti turi moteris.

Kiekvienam vyrui, kuris tai skaito, aš pažadu: reikia laiko norint suprasti jos jausmus, kol ji nepradėjo jūsų remontuoti ir tai kainuoja jums daug mažiau nei jausmų ignoravimas.

O jei investicijos į moters jausmų supratimą jums atrodo per daug komplikuotos ar per didelis iššūkis ir kaina, tiesiog atvirai pripažinkite, ką reiškia jums šie santykiai su šia moterimi, geriau būti atviru ir sąžiningu su pačiu savimi ir su moterimi ir neapsimetinėti, kad galite pasiūlyti daugiau nei demonstruojate.

Aš nesakau, kad tai paprasta, bet mano patirtis rodo, jog yra dalykų gyvenime, kurie yra tikrai vertingi.

Graham White









Po šių žodžių įsisąmoninimo man labai palengvėjo. Jausmas, kad esu normali, visuomet mane lydėjo, laimei. Bet žmogus, kurį imi ir sureikšmini per daug iš nesusipratimo, pakoreguoja savęs suvokimą.




Kai manęs neapkabina, aš apkabinu save pati.

Kai man nesako gražių žodžių, aš sakau juos pati.

Kai manimi nesidžiaugia, aš džiaugiuosi savimi pati.

Kai manęs neguodžia, aš paguodžiu save pati.

Kai manęs neatjaučia, aš atjaučiu save pati.




Nežiūrėkime į kitus.

Žiūrėkime į save.

Išsiaiškinkime, ko reikia, kad laimė būtų mumyse.




Ir supraskime: mes , moterys, visuomet būsime pažeidžiamos.

Nes priešingu atveju mes būtumėm uždarom širdim racionalios robotės.




Pažeidžiamumas yra atvirumas.

Lai vyrai apsimetinėja, kad yra kieti, kai tokie viduje nėra.

Tiems, kas viduje iš tiesų yra kietas, savęs demonstravimu užsiimti nereikia.

Jis eikvoja laiką ir energiją savo vidiniam stiprumui išlaikyti ir puoselėti.





Bičiulė sako: idealizuok save.


Iš karto nesuvokiau, kodėl tai turėčiau daryti.


Vakar knygyne atradau magnetuką:


AŠ VISKĄ MAČIAU. KARMA


Aš save turiu pripiešti. Iš sveikos ir didelės meilės sau.

Kai pripiešiu, gyvensiu save mylėdama.

Vadinasi, neskriausiu savęs.

Vadinasi, man ne viskas tiks, man ne viskas bus gerai, aš nebūsiu dėžė, kuri padėta saugioje vietoje guli ir nesijudina ir kurią visuomet gali rasti, kur palikęs.


Aš didelė, gera, unikali, moku mylėti kitus.

Atėjo laikas pamilti ir save.

Viską, ką darau iš meilės sau, darau ne prieš kitus. Bet gali būti nebe taip patogu su manimi, kaip anksčiau.




Kodėl aš negaliu pasidžiaugti darniais santykiais?

O kaip gi aš, užaugusi su mylinčiu mane tėvu ir mylinčiu mane vyru, kurie abu nešiojo mane ant rankų, galėčiau suprasti susimenkinusias moteris? Kaip galėčiau suprasti tai, ko nepatyriau? Iš knygų? Iš studijų konspektų? Bičiulis visuomet sakydavo: tau duota tiek daug įvairios kančios, kad galėtum padėti daugeliui žmonių. Bemylėdama kitus supratau, kad atėjo laikas išbristi iš tos pelkės, kad galėčiau ne tik suprasti nelaimingus žmones, bet ir galėčiau parodyti, kaip reikia eiti į savo laimę. Ir nesvarbu, kokius resursus turi. Aš tikiu, kad mes turime viską, ko mums reikia, kad būtume savimi laimingi.


Tikrai jaučiu, kad kelias nebus lengvas. Bet jei aš nepamilsiu savęs, mažiau verti meilės bus ir mano vaikai.

O aš jau žinau, ką reiškia, kai susitaikai, jog vieno tavo vaiko šalia esantis žmogus gali ir nemylėti. Aš nesigailiu, mokausi neiti tais pačiais keliais. O nauji visuomet susiję su nežinojimu, kuris mane džiugina.


Gaila, aišku, kad manęs nesupranta ir nepalaiko tas, kuris yra šalia. Bet ir čia jaučiu Visatos, kaip mano bičiulė įvardina, arklišką jumorą: atima iš manęs palaikytoją, nes aš pati turiu pagaliau save palaikyti. Nes buvau atidavusi iš nežinojimo savo laimės raktą ne į tas rankas. Atsiimu. Ir patikėkit, jam tai nepatinka. Bet....


Visada taip nebus.






Valgyk mylėdama save.
Judėk mylėdama save.
Kalbėk mylėdama save.
Veik mylėdama save.